Aš sugrįžtu, tiktai užmiršusi buvau, neiškeliavus.
Vadinas pasiilgau jau, pasigedau minčių,
Tokių, kurios maloniai smegenis kutena,
Palikdamos lape eilutę vieną kitą žodžių nerišlių.
Pasigedau tik aš, manęs, žinau, nepasigedo.
Į mano vietą tūkstančiai naujų ir geresnių.
Vėl nepažįstamiems sunku sakyt bus „labas“,
Bandysiu minioje ieškoti pamestų pažįstamų veidų.
Atsiminimų kaspinu surišt norėčiau tai, kas gera,
Laiškų krūvelę parašytų ir į beribę erdvę išsiųstų.
Pratęsti tai, kas mintyse dar gyva, kas dar nepaseno,
Įžengt kaip pirmą kart ir vėl prisistatyt senu vardu.