sudužusi širdis arba jausmų egzodas

Mano mylimoji
pakuoja Anglijoj vištas
Ir sakė man, kad čia jau nebegrįš
Negrįš į šitą niūrią šalį
Į šį nuobodų pilką miestą

Ji kemša broilerius į maišą,
Dėlioja šlauneles po celofanais
ir liečia savo švelniausiom rankom
pašiurpusias sušalusių perekšlių odas
Kaip man pavydu!

Ji išvažiavo, paliko mane vieną
Paliko mane vieną, šioj ašarų pakalnėj
Su savo ašarom…
Kas man dabar sakys kaip reikia elgtis
kaip rengtis, batus man kokius reikia nusipirkt?

„Vištienos krūtinėlė“
ant etiketės parašyta
aš maksimoje stoviu
ir rankose laikau tą šaltą mėsa
kuri nuolat man primena Tave