Сбежав от калённых зубов попугая,
Я вынул мытарства со дна решета
И плюнул в аквариум светлого рая,
Со злости, что есть на Земле нищета
А кто-то писал по ночам в мемуарах,
Под скрежет сведённых от зависти скул,
Что есть, мол, один, несведущий в «базарах»,
Забывший старинно-английское «rule»
А мне – до луны, я подтянут и молод,
В кармане моём спят тараны для стен,
На ужин меня ждут крапива и солод,
Я – чёрт знает что, но я только не тлен
Rutitkai!..Pet ar tia apie papūgą, taip??..Ats radau pats zmonets jų kalpa anekdotą apie papūgą, nori patsektsiu, taip??-
Įlipa į autobusą pankas ir atsisėda priešais seną seną senuką. Visas
panko kūnas nusėtas pirsingu, drabužiai suplėšyti, plaukai nudažyti
keturiom spalvom- geltona, raudona, žalia ir mėlyna, ausyse didžiuliai
auskarai, apkabinėti įvairiaspalvėmis plunksnomis. Senukas įdėmiai, nenuleisdamas akių žiūri į tą vaikiną. Pankas pasijunta gana nejaukiai
ir sako:
- Klausyk, seneli, negi tu niekada nebuvai jaunas ir visai
neišsidirbinėjai?
Pensininkas nepasimetęs iškart atsako:
- Žinai, vaikeli, kai buvau jaunas, tarnavau laivyne, ir vieną kartą,
būdamas visiškai girtas, Singapūre išdulkinau papūgą. Dabar žiūriu ir
galvoju – gal tu mano sūnus?