Sodybos šeimininkas

Saulė po rūškanu gaubtu.
Vėjas smagiai šėlioja.
Medžiai linguoja tuo ritmu.
Mano mintis nešioja...

Nusikeliu į rojaus sodą,
Kaip ten gražu, tvarkinga ir jauku.
Kitaip juk nieks nemoka,
Ir sutvarkyti šių namų.

Matau, darbštus tu šeimininkas.
Džiaugiuos, kad pakvietei mane.
Bet trūksta šeimininkės,
Kuri priglaustų, juk tave...

Kvapnia arbata pavaišinęs,
Siūlo pavaikščiot po gėlynus...
Kiekvieną žiedą atgaivina.
Ir dar gražiai jį pavadina...
          ***
Tada, kai gėleles tu  apžiūrėsi,
Tik  vakare jau pailsėsi...