Kai gerieji dievai šalia

Iš pradžių būna tarsi plazdėjimas,
Po to seka maudimas... labiau.
Ilgesys nenusakomas liejasi –
Susimaišo ir viskas keisčiau...

Ima šokti vaizduotė pašėlusiai
Ir po truputį kyla rauda.
Į save, savyje aš panyru
Ir malda tarsi tampa gyva.

Ir atrodo, trumpam, kad nemirsiu,
Kad gerieji dievai čia, šalia...
Ir pagauna, pagavo, pagausiu
Nenusakomą jauseną šią...

Ir galiausia dūstu, rankos virpa –
Paliečiu drėgną kaktą ranka,
Atsisėdu, pasiimu baltą
Švarų lapą ir lieju save...