Nemylės blondinių seniai

su šypsena kuždėjai jai į ausį medų --
o taip koketiškai parausvindavau jaunus skruostus,
kliedėdavau sapnuos tavo sakais aptekus --
šamai demonstratyviai ignoruoja mano uostus.
.  .  .  .  .  .  bibliotekininkė-blondinė

Vai tai džiaugiasi blondinės,
Jų būtis visai kita...
Jos nemiega vienuolyne, –
Jaunatis ir akvata.

Nors koketiški jų uostai
Aptekėję vien sakais...
Net šamai jau nebeuosto –
Ignoruoja nelauktai.

Nusikirpk savuosius plaukus,
Neišblukus, kol spalva,
Ką slepi po savo kauke, -
Gal jau kreta tau galva?

Oi, atvips blondinėms lūpos,
Ir pomadų nereikės...
Ir net seniams nekils ūpas:
Nei jas glostys, nei mylės...

Nemyluos klaikių blondinių,
Kai jų žilės retos švies,
Neatneš jų atminimui,
Nei kryželio, nei gėlės.