toraautui-o dar geriau būtų, kad išvada tokia: vienu šūviu du vilku, ne du zuikiu, prie ko čia jie? Jei jau maišyti vaikeliams protelį, tai jau maišyti. Juk niekas jų neapsaugos nuo "suaugusiųjų" (ne)mąstysenos (neblaivios).
koks kultūringas vilkas – būdamas alkanas, pasak teksto, norėdamas papietauti, neėdė žąsies sugriebęs, bet norėjo parsinešti namolio, pasidėti ant stalo (kaip baltas žmogus), ar net pačiai savo, vilkienei paduoti, kad toji ją iškeptų su obuoliais gal ir pateiktų vilkui ir vilkiukams, o toji, sparnuotoji, pasirodo buvo ne pėsčia, jam dantis iškūlė; na jam noras pietauti praėjo, vis per tąją mitybos kultūrą, bet ką jis vilkiukams ir pačiai savo pasakys?.. (jei viengungis, tai būtų vietoje surijęs, net nelaukęs kol noras priimti maisto dozę – praeis, nors, ką čia gali žinoti, gal ten senoji motušėlė namuliuose laukia, dantis į lentyną pasidėjusi, kada sūnaitėlis kokią antį, žąsį, ar net baltąją gulbelę, šultingą šultingą, su begalybe E priedų parvilks... dar ir pagalvėlę pūkais gulbės prikimš, kad minkščiau miegotųsi, saldesni sapneliai sapnuotųsi...
--- tikriausiai ir jiems, visiems tiems, kas mėsytės laukė namučiuose, ir vilko pilko, su laimikiu nasruose, noras pietauti nuo tų EE - praėjo... O gal vegetarais patapo?..
žodžiu, jei jau tokia spalvinga ir fantastiška istorija, apie vilką, kuris norėjo žąsį sukirsti kultūringai, bet besiterliojant su ja jam ir noras pietauti praėjo yra parašyta, siūlyčiau - t.y. siūlau nežymų, bet konstruktyvų pakeitimą: antrame posmelyje, antroje eilutėje vietoje žodžio /davė/ rašyti žodelį /žnybo/ nors teisingiau /gnybo/ bet skambėtų /žnybo/; ir ritmiškai sueis geriau, ir idėjiškai tiksliau, juk žąsys žnaibosi... tad būtų "vienu šūviu du zuikiu..."
FANTASTIKA.