tyliai prieini lyg vėjo gūsis
išspaudi šypsena nematomom akim
ar tai tu, kas nugarą sušaldo
kas leidžia šilumą pajusti
ar tai jausmas, kuris neduoda man ramybes
kuris traukia i save lyg viesulas
kur tie žodžiai, jausmui išsakyti
meilės džiaugsmą nuraminti
kaip atsiprašyt ir kaip atleist
padarius klaidą paskutinę
tyliai senka jausmas fontane
tik dugne, beprasmės mintys teliuškuoja
---
ežiukas tyliai.