Tikiu

Aš, kaip ir tu,
Tikiu, kad mūsų laikas
Mums dar atseikės
Savo dalį.
Tik kartais gal
Kantrybės pritrūkstu,
Kai pas kitus
Jis nulekia pro šalį.
Man, kaip ir tau,
Palikęs tuščią lauką.
Jame kol kas boluoja
Viltys seklios
Ir mes darkart
Išvaikščioję gatves,
Nenorim patikėti,
Kad jos aklos.
Aš, kaip ir tu
Dar laukiu mūsų meto.
Pavargusi, išsekusi,
Bet laukiu,
O rudenys lapus
Vis drasko, meta
Ir vis giliau šalčiu
Kvėpuoja laukas.
O mūsų viltys,
Mūsų seklios viltys
Lediniu patalu
Save užkloję,
Tikėjimui tave,
Kaip ir mane,
Jau tūkstantąjį
Kartą paaukoja...

įdomu ištrinsit ar ne ... : )