greitkeliu
audros priviliotam
išeinu, kur debesys
baigias. kur šviesos,
tik naktį ištirpsta...
rausvumuos.
minčių sugadintas
banknotas, kaip sąžinė
barbena stiklan,
o išgėręs atokvėpio
lėto pasineriu
tavo veidan iki
pusės, kaip vaizdas
ištirpęs stiklinėj
vandens


žiūrintis dangun






