išdeginau savo sode medžius
kad tau liktų
didesnė proskyna
o tu delnus pelenais išsitepei
ir nusiplovei juos
kartu su aukso dulkėm
nuo mano lūpų
kai pastebėjai
aš jau buvau ta mergaitė
užmigusi ant slenksčio
kurį veidą po plaukų sruogom paslėpė