Šiam tolimam
Kalvų ir ežerų krašte
Šį rytą laukiu ne laiškų,
Naujienų ar svečių...
O laukiu saulės tartum stabmeldys,
Jai nusilenkdamas,
Norėdamas
Jos rudeninę šilumą
Lyg paskutinę dovaną
Išsaugot ir palikt
Ir medžiams, ir namų langams,
Ir žiemkenčiams, ir tavo širdžiai,
Kai čia ateis žiema,
Kai pirmos pūgos užpustys takus
Ir šiuos
Klevų lapus geltonus...
Dabar aš juos delne laikau -
Lyg saulės šilumos dalelę...
Ir laukiu saulės.
Ačiū.:)