Nežinomybė

Prabėga kažkas, gal prasmė, nesugaunamai
Nepaliaujamai saulėtas laikas praeina
Nepatenkintas savitu noru tūnoti
Ir didėja spaudimas į kaktą, deja
Už ką mes tai gauname, saule
Akmeniu matome, kurgi „duoti“?
Ir už ką? Dar ir kaip; o kaipgi beimti
Neįsteigus šią dieną net sandoros
Nei buvimo, nebuvus nei virpesio
Žvilgsnio daugiau, nebylu, netylu
Tik ne tai, ne tai, ko, ir kas būti
Turėtų, ko reikia nežinomam kam
Nežinia, ko nebus, kas neaišku
Kas to nori, nenusakomas draugas
To norėti negalima buvo, kartu
Ir pasiekti jausmus, na bent vieną – šiukštu