Girtuoklio mamai

Keliasi Kristus.
Velykų diena.
Prie šventinio stalo -
Motulė.

Viena.

Puodelyje šąla
Kvapni arbata;
Kažko vis dar laukia
Motulė
Balta...
Vis bėga
Per bundantį sodą -
Pabyra galutaky
Poterių žodžiai...

Artėja...
Arti jau
Pažįstami žingsniai,
Ir gyslose kraujas
Viltingai sutvinksi...

Pro šalį -
Pro šalį....
Vėl viskas nutyla.
Paimti margutį -
Ranka nepakyla - - -
O gal gi
Sugrįš dar
Vienintelis josios,
Širdies vyturėlis,
Jos ąžuolas,
Gluosnis?

Šnabžda motulė
Maldą ne maldą, -
Laukimas parašė
Jos poterių kalbą:

Kai sugrįš,
Savo vaikui
Tuoj prisipažinsiu,
Kad zuikiai apgraužė
Sodintą jo vyšnią.
Bet nieko -
Vėl žydi,
Siūbuoja ir kvepia.
Po žiedu, matyki,
Ir uoga jau slepias...

Jis peržengė slenkstį -
Ir griuvo
Kaip ilgas -
O, varge!
Sūneli!
Dangau, susimilki!..
Velykinė saulė
Ant grindlenčių taškės - - -

Į motiną žvelgė
Užgesusios akys.

Grįžai, sūnaitėli...
Per šventes... pasibūsi...

Ir į stingstančią ranką
Įdėjo
Margutį.