Atsliūkina bežadis naujas rytas
Jau laikas tau išeiti iš saldžių sapnų
Nuteškia vėl naujas baltas lapas
Švari vilčių suteikianti erdvė
Inertiškų minčių srovė pagauna
Žodžiai skaudžiai tęžta
Pradėjau mandalą niūri pirma spalva
Visa diena tik spalvoje ir formoje
Sutilpti privalės
Ir vakarop nusčiūva įniršis
Malda apvalo naują prieš kelionę
Kiekvieną naktį tu numirt bandai
Ir vėlei prisikelt naujam rytojui
Iš mandalos tau moja
Abstrakti tikrovė tu joje svaitėti pavargai
Nes pamatai tavieji netikri
Ryto maldas aukoji
Bet ne Dievui


indulgencija








