iš valymų periodo

ištrynus veidus, kūnus, sapnus,
išsitrina baltas degantis gumulas
karčiai sukvepia dūmai nulytam kieme

dabar mano miestas blankus žydras ir lengvas, dabar jau dangus - -
granitiniai daugiabučiai, švarūs šiukšlynai, išvartės, žolės

iš tarpuvarčių padvelkia prūdo vandeniu, meldais ir šuliniu

nusmelkia:
olimpinis berlyno miestelis
apleisto baseino dugne, prikritusiam lapų
verkiu

gyventi dėl šitos vietos
visi pasiruošimai, mokytojai, vedliai, kalėjimas, rūsiai, fabriko stogas, žydra šviesa,
„valkatos buvom“, stoties rajono kiemas, aštri žievė ir sniegas
viskas į ovalią erdvę, po išgaubtu, lietaus vandeniu nurudėjusiu stogu
ilsiuosi baseino dugne
atėjau, dabar galėčiau jau mirti, dabar jau ramu

jau įrodyta
gyvenimas nebuvo padrikas ar nereikšmingas

*

stoviu ant kalno
į apleisto betoninio miesto žiburius žiūriu
į stogus, atodangas, daubas ir kalnelius


žydra blanki balandžio vakaro šviesa
ataidi vaiduoklišku pokalbiu:
-o galima apleisti tai, ko dar nebuvo?
-galima. viskas apleista, kur dar nebuvai.


taip lengva, jog pradedu verkti:
kiekviena vieta yra mano vieta
kiekviena vieta yra tas apleistas baseinas
kiekviena vieta yra ta, kurioje aš pasirengus numirti
sava mirtimi