Astralinė meilė

Pagrobė karas o, Meile, Tave
Likau aš šioj Žemėj vienuj viena...
Kur žiūriu, kur bėgu... vis tiek aš skausme,
Kaip viskas man primena vien tik Tave.

Nemielos man dienos, nes ilgos labai,
Laukiu nesulaukiu, kol naktys ateis...
Pirmoji žvaigždė išlindo nūnai,
Viltis suplazdeno... gal šiąnakt ateis...?

Užmiegu svajodama apie Tave,
Panirstu į sapną – ten rasiu Tave...
Bet kūnu vilnija jau Tavo banga,
Pajuntu aš bučinį švelnų – TU ČIA!

Pasiilgau Tavęs o, Meile, mana,
Ten šalta ir kulkos skrajoja nakčia...
Kaip gera priglusti ir vėl prie Tavęs.
Pamirštu aš viską, kas slegia mane....

Atmink, ką Tau kužda šios lūpos dabar,
Buvom ir būsim per amžius kartu...
Nemirsiu aš niekad, nes Tave turiu....
Jei lauksi, ateisiu visur, kur tik  Tu.....

Ištieski man ranką, pakilkim kartu,
Aukštai... ten kur žvaigždės sukas ratu....
Kur šoka Venera ir Marsas abu,
Kaip gera! Ir vėl esame mudu kartu......