U - I. Trečia dalis. Kristina

Trečia dalis. Krikštynos mūšiu

Todėl iš pradžių būk tarsi nekalta mergaitė,
Ir priešas atidarys duris.
Tada būk tarsi sprunkantis zuikis,
Ir priešas nespės pasipriešinti.

Sun Tzu „Karo menas“



Žemaitija. Stakių kaimas. Gegužės pabaiga  


Panelė Kristina

Aš išlaikysiu, aš stipri. Lazdos su prikabintais ant galo svoreliais baigia išsukti man rankų sąnarius, bet aš išlaikysiu, aš jiems įrodysiu. Man tik liko sulaukti kol iš odinio maišo išlašės tiek vandens, kad kitoje pusėje svarstyklių esantys akmenukai nusileistų žemyn. Jau kelis kartus norėjau mesti šį žaidimą, bet brolio pajuoka ir patenkinta Alesiaus šypsena privertė eiti toliau. Tegul jie mane toliau kankina, - vis tiek įrodysiu, kas aš stipri, aš išlaikysiu.

Kai Tadas pabudo po ligos, visi pradėjo kalbėti, kad jo kūną užkariavo pikta dvasia, todėl iš karto nubėgau pas jį ir išreikalavau pasiaiškinimo. Tai, kad su manimi pradėjo kalbėti visai kitas žmogus, o ne mano brolis, pastebėjau iš karto. Bet paskui jis papasakojo apie pravestus, dėl savo nuodėmių, pragare dešimtis metų ir tik Dievo valia, verčianti išpildyti kažin kokią užduotį, privertė jį grįžti atgal.
Žinoma aš tuo nepatikėjau, bet po to Tadas papasakojo, kad skaistykloje sutiko mūsų mamą ir tėtį, ir, kad mama išpranašavo, jog aš išaugsiu tokia pačia gražuole, kaip ir jinai, o tėvelis paprašė klausyti vyresniojo brolio. Ne, - aš tada neverkiau, sloga netikėtai užpuolė ir tai nesiskaito, bet man iki šiol rodosi, kad mano brolio akimis žiūri kažkoks senis.
Jo draugužiai po ligos irgi pasikeitė. Kai jie pradėjo ilgam slapstytis miškelyje, tik po savaitėlės susiprotėjau pasiųsti porą kaimo vaikų, kad juos prižiūrėtų, prižadėjusi padovanoti kiekvienam po saldainį. Viskas pasikeitė, kai žmonės grįžo iš turgaus. Moterys nusprendė girti brolį, kaip kokį kunigą, kaime pradėjo lankytis svečiai, kai kurie, kaip tas bjaurus kazokiūkštis pasilikdami net ilgiau, o mažyliai atsisakė man pasakoti apie brolio darbus. Gerai nors tai, kad dėdė Abramas, atveža ne tik popieriaus ir dažų, bet ir saldumynų.

Aš stipri, aš išlaikysiu. Jau nedaug vandens maiše liko. Čia atėjo brolis ir parodė man porą akmenukų, kuriuos padėjo į kitą svarstyklių pusę. Nori, kad pasiduočiau! Tai aš išlaikysiu, aš stipri.

Tada sugebėjau nusekti iki galo, kur slepiasi tie padūkėliai, įrodydama sau, kad nuo manęs dar niekas negalėjo pasislėpti. Tik po to nepasisekė, - kai Alesius sutrenkė Diteriui, neišlaikiau ir užstojau draugužį. Ilgai negalėjau patikėti, kad tai buvo paprastas mušeikų apmokymas. Alesius net žodį nelietuvišką panaudojo, - treniruotė. Kaip supratau, tas medingalvis tokių išsireiškimų pas mano brolį prisigraibė. Juk dabar, kai Tadas pradeda kalbėtis su atvykusiais svečiais, dažnai negaliu įkirsti, apie ką tie šneka. Bet aš gudri, kai supratau, kad galiu išmokti mušti tokius didelius kvailius, kaip Alesių, priverčiau brolį priimti į savo kompaniją, kartu sužinodama dar vieną naują žodį, - šantažas.

Ai, - kaip skauda. Rankos jau neišlaiko apkrovų. Kada pradėjau treniruotis su mediniu kardu, tris dienas rytais negalėjau pajudinti pirštų. Brolis mane masažavo, o auklė Milda trynė įvairiais aliejais. Bet vis tiek labai skaudėjo. Tik negaliu suprasti, kodėl Tadas nemokina manęs ir abiejų berniukų muštynių. Visokie pratimai skirti išlavinti mano lankstumą, ištvermę ir greitį. O taip norisi kuo greičiau stipriai trinktelėti Alesiui, kad nesipūstų.
- Viskas, - lazdos viena po kitos iškrito iš rankų, ir aš suklupau. Jei ne tas bjaurybė brolis, būčiau išlaikiusi iki galo. Bet jūs nepriversite atsisakyti mano tikslo. Aš stipri, aš nugalėsiu.