Aušros paukštis atskris iš žvaigždės,
ramiai nutūps ant mano delno:
nežadinsiu - tegul dar jis
sapnuos, ilgėsis meilės tango.
Ilgiuos dainos nesudainuotos,
ir ieškau nenueitų kelių...
Nėra, nebuvo faraonai
turtingesni, užmigę savo
piramidėse, amžinu miegu.
Nėra dainos be meilės žodžių,
aušros be Saulės irgi nėra -
išgerkim duotą taurę godžiai,
pamilkime kitus, taip kaip save.