Kampe

Eik į kampą, mano sūnau.
Eik į kampą ir kentėk už tai ką padarei.
Sūnau eik į kampą ir verk graudžiausiom ašarom dėl to, kad taip pasielgei. Ko gi tu sėdi, kodėl žiūri, ko nesupranti? Didžioji bausmė artėja, kampas apglėbs tave, tu nieko nematysi tik dvi plokštumas, tokį stačią hotizontą, sėdėsi vienas, su savo kalte, galėsi savąjį nusikaltimą apčiupinėti iš visų pusių. Svajonės ir sapnai... Nei svajonės nei sapnai nesilanko kampuose, kur sėdėsi tu, tu paniekinęs mano valią, tu sėdėsi ir jausi mano asmenį už nugaros, mano panieką, mano nuosprendžio svorį, mano sūnau.

Tada suprasi

Tada tu suprasi

Tu suprasi

Ir kitą kartą valgysi kas paduota.