Pilkas žmogus ieško savo kelio į nebūtį. Kažkas jam įkiša relaniumo šešias tabletes ir pilkas žmogus jau sėdi pilkame rūke neberasdamas teisybės ir motyvo. O kur eiti? Štai kur klausimas. Būti ar nebūti sugalvojo žmogus raudonais drabužiais, kuriam patiko kankinti visus kitus pilkus žmones. Ir pilkas žmogus vaikšto, jis vaikšto tam, kad nebegali sėdėti ar gulėti. Tikriausiai jis dar pabandytų stovėti, bet graikų judesys jį neša. Jis galvoja apie vieną ir tą patį daiktą. Tą daiktą, kuris kuria žmones kitos spalvos. Kadangi pilkas žmogus suvokia tik pilką spalvą, tai kitos spalvos jam tik intelektualus pamastymas apie kitą realybę. " Aš pilkas žmogus noriu būti juodas, kad galėčiau pažinti nebūtį. Aš pilkas žmogus noriu būti baltas, kad galėčiau ramiai gyventi." Tik jeigu niekada to nebūs tai aš nebebūsiu net pilku žmogumi.