Na , panagrinėjo čia neblogai , bet ... man patiko tas interpretacija , ir jeigu tuos gamtinius įvaizdžius perkelti į sociuminę plotmę - gaunasi labai neblogos interpretacijos , stipriai gan ...
(ryŠkinčiau (raidelė praleista))
ir dūzgianti vasara (ne dainuojanti) dūzgia bitės ant žiedų, pažiūrėjus į žiedelį kuris dūzgia, sparnai labai vibruoja, nors bitė ant žiedelio, visas laukas žydi - vasara, kaitra.
bet abu geri, tik pirmame prasta trečia eilutė, o pirmosios dvi - liuks;
antrame, vienas žodis ne koks (dainuojanti, iškrentantis iš vasaros lauko žydėjimo, dūzgiant bitėms, nelyja.) forma geriau haiku žanre ta, kuri /čia ir dabar - esamasis vyksmas/.
pirmasis, gryninčiau (rašyčiau aky, bet labai gražu kad susigūžusi vasara, lyg kregždė... kodėl susigūžusi, greitai baigsis, ir susigūžimas toks veiksmas yra kada vėsu, šalta, todėl trečią eilutę keisčiau, į akimirką kvepiančią rudeniu)
kregždės aky
susigūžusi vasara
- - - - - - (atšalo lietus; rudenio lietūs; vėsta rugpjūtis, temsta rugpjūtis, ir panašiai...)bet labai šaunu, kregždės aky susigūžusi vasara, galima ir vyzdį, atrodo kaip besigūžianti kregždė, prieš išskridimą)
o apie antrą, jis labai vasariškas, keisčiau tik vieną žodį,
"bitės sparnuos
dūzgiantivasara –
žydi aguonos"
-----------------------
pirmame jaučiasi ta rudens akimirka susigūžusios vasaros - susimąstymas, kregždės vyzdy;
antras vasariškai kaitrus, saulėtas dūzgenti vasara žydi aguonos; (haiku, tik gryninčiau. rikinčiau nuotaiką koncentruočiau į akimirką;)