Svetimi langai,
Į tavo sielą nebežiūri,
Rudenėjant išskrenda
Ir paskutinė gulbė.
Dreba kelias, akys ieško
Kildamos ir sveikina mėnulį
Jis kitoks, nes jis kitur,
Negu ankščiau kur buvo.
Ar parneš namo kas,
Kai krisiu aš ant žemės kaip pražuvėlė
Svetima pastogė
Ar bus saugi užuovėja?
Mano mintys, žodžiai
Jau seniai manęs neglumina.
Sėdžiu ir mąstau
Kai autobuse vėjas mano plaukus judina.