Tu nebijok

Apie Tave kalbėti dar baugu,
Kad neišslystum man iš rankų,
Dar taip dorai ir nepagautas.

O nekalbėti negaliu,
Nes mintys tik ir sukasi ratu
Apie tave, ir galbūt vieną dieną mudu.

Aš vėl maža maža
Lyg bitė žydinčiam alyvų krūme.
O tu tas penkialapis, kuriam neabejingos mano dvasios.

Kaštonai šiemet vėl prakalbo su manim,
O kad išmoktų pasaką taip sekti mano akys...

Širdis pavasariui juk atvira,
Tik kažkodėl ji laukia.

Gal tikisi pakeist pasaulio dėsnius,
Ir obuolio ragaut iš Tavo rankų.