Paskutinis dūmas

Lengvas potepis ant širdies,
išmėtyti vaisiai sugražinami į pintinę,
pasaulį užplūdo stygu muzika,
gyvybė pulsuoja grožiu.

O paveiksle visi lekia, bėga, skuba,
ir sustoji gatvės vidurį užmerktomis akimis,
regi vaivorykštes laukuose,
tavyje užgimsta pasaka.

Ja sekdamas jau baigiasi pavasaris,
kur žuvys skęsta migloje,
rytoj jau vasara mums rodys filmus,
kur pievose švenčia vabzdžiai.