rašyk.lt: Kūriniai / Tavo feja / Meilė ir metai

Pavasarį
Šviesos pilna diena;
Nerims
Viena širdis
Jauna, jauna -

Vėl upė plauks,
Myluodama krantus,

Mane sutiks
Žemėj vienas žmogus.

Alyvose
Laimės kažkas ieškos,
Žiogai nakty
Svajingą dainą gros,
Svaigins žara
Ir dobilų medus...

Žvelgs į mane
Žemėj vienas žmogus.

Vėtra draskys
Pageltusius lapus,
Viltim užklos
Rudeninius takus,
Šlti delnai
Priglaus lietaus lašus...

Vardu pašauks
Žemėj vienas žmogus.

Lange žiedai
Lediniai pražydės...
Tiktai aukšra
Užmerks akis žvaigždės...
Pūga kvatos,
Vaikydama miegus...

„Myliu“ kartos
Žemėj vienas žmogus.

Ar lis, ar bus
Be debesų dangus,
Visad šalia
Mano mielas žmogus.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-17 00:13

augaviskas

Skaitosi sklandžiai, ritmingas, muzikalu. Įnirtingai šlifuojant įvaizdžius tą galima būtų ir prarasti netyčia.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-16 16:57

Neilas

...daug neerudicinsiu:

pabėgo viena "i", o viena "k" - sugebėjo iš kažkur įsisprausti, kur jai nereikėtų...(?)

Apie lyriką - tyliu (nepribrendau, o ir niekaip
nepribrendu - gilu...).
:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-16 15:59

drugelis7

Toks šiltas ir geras:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-16 14:53

bitele

...laiminga esi, jei turi "savo žmogų"..

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-05-16 14:22

kotrin

išmesčiau siaurumą ir asmeniškumą, esmė ne subjektas ar objektas, esmė, kad myli... (tai plačiau;) tai gi, mesčiau lauk iš eilėraščio tą siaurinantį, asmeniškos dvasios rakte momentą, keisčiau pavadinimą, meniškiau ryškiau, tapyčiau tas atskiras metų laikų scenas, (atspindinčias žmogų metų laikuose, kurios yra šiaip jau labai lyriškos) ir suvesčiau į reziumė, kad labiau pasiteisintų būsimojo laiko pasirinkta ta forma.

Tai yra maždaug taip:

Pavasarį
Šviesos pilna diena;

Nerims
Širdis –
Alyvų žieduose
sklaidydama
laimingo žiedo
taip nerūpestingai sau,
ieškos...

Žiogai naktyj,
čežėjimais be perstojo,
hipnotizuos,

Svajingą dainą lies per dangų
purpuro žara,
Ir dobilų medus...
svaigiai šilkiniam
dūzgime, - - - -

- - - - Ir,
paukščiams Vasarą išnešus,
Vėtra blokš lapus,
pageltusius,
užklodama
Rudens takus,

Voratinkliai
priglaus paniurusius
lietaus lašus...

Žydėjimais bekvapiais
šaltis ištapys
pamėlusius stiklus...

Pūga, kvatodama naktyj,
miegelį ant pagalvio
išganys...

Aušra,
užmerks žvaigždžių akis,
naktinę tamsą
išplukdys...

Trumpa,
išaušti niekad nesuspėjus,
tems
žiemos
diena...

- - - - - tačiau Širdis – nerims,
bus polėkio pilna,

kol gyvas bus –
ar sausros,
ar speigai...

ir šildys, švies –
ar džiaugsmas, ar vaidai,
krislelis Meilės – gyvas, kol širdy kirbės,
Širdis nerims – Tamsoj

Šviesa
Ramiai
Tikės...

_____________________________________________________________________________________

Bet visumoje, lyrika tokia, man nelabai; bet kaip lyrika sueina, maždaug vyresnių, arba vidutinių klasių moksleiviams; (šiaip tai tokie eilėraščius galima įteigti kaip gražius, gražią lyrinę poeziją tik labai sodriai ir spalvingai gyvai (ne falšyvai įkyriai, o įtaigiai bet neperdėtai jausmingai) skaitant. bet vis tik panegirika, patosu atsiduoda, nors lyrikos žanrui tai būdinga...; moksleivių kūryba tokia.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas