Rudens takeliu per pievą
Basom kojytėm
Lietaus angeliukas atbėga…
Šlapiom rankytėm
Palanges teškena…
Seno lango ašarą šluosto,
Susitaršiusį gluosnį paglosto
Ir, nubėgęs atgal per pievą,
Verkia debesų koplyčioj
Už rudens…
2003
2003-10-14 16:15
velniskai gera pabaiga:) aplodismentai:)
2003-10-14 13:40
Niu simpatnas mažuliukas!
2003-10-14 10:50
grazus vaizdeliukas...
bet geriau tegul angeliukas neverkia :(
2003-10-14 10:23
Aš jau įdėjau šį eilėraštį į savo naują knygą suaugusiems, nežinau tik kada ji išeis. Rankraštis guli, reikės ieškoti leidėjo. Galės skaityti ir vaikai.
2003-10-14 09:41
oi koks svelnus...
Kadangi ne man - nevertinsiu ;)
2003-10-14 08:51
ui! koks jaukutis... =)))
Žinoma, galima būtų ir prie vaikams skyrelio perkelt, jei ką - tik paprašykit.
2003-10-14 08:30
Nuorit pasakysiu tiesa?.. As ta angeliuka maciau... Ir jis tikrai teskene palanges, visas toks krykstaudamas, jis tikrai paglosto gluosni, papurena zemele...
Graziai ir jaukiai parasyta. Gal labiau prie "vaikams", taciau eiles irgi labai vertos demesio:)
2003-10-14 08:29
uz rudens......[ ? ] debesu koplycia labaij istrigo...o ir siaip tokiz artimas dusiai eiliuz...basas