Taisyklė numeris 1.

Rašau nuoširdžiai, neužginčysit,
Rašau aš taip, kaip niekad nerašiau.
Ir viską ką Jums pasakysiu,
Išgirskite mane, labai prašau.

Gal banali tema, gal banalus šis žodžių žaismas?
Gal Jums neįdomu, aš nesupyksiu.
Bet aš esu juk tik jauna poetė,
Turiu aš pilną teisę klysti...

Ir šis eilėraštis, gal Jums beprasmis pasirodys,
Bet aš širdy žinau, ką noriu pasakyt.
Ir kritikuokite mane, labai prašau,
Nes kritika juk gydo, aš gerai žinau.

Mes turime tik vieną menką šansą,
Nugyventi šį gyvenimą gerai,
Ir nors tas šansas menkas, menkas.
Tikėti reikia juo labai tvirtai.

Dažnai Jūs klausiate savęs,
„Kodėl aš tiek mažai turiu? „
Dažnai jūs ieškote geriausio,
Tarp tuzino geresnių daiktų.

Bet jūs taip klystate, kad man skaudu.
Gyventi verta vien dėl mylimų žmonių.
Vien dėl to, kad galėtume skaičiuoti,
Pavasarius ir vasaras, kiek padarėme klaidų.

Ir tai taisyklė, kurios laužyt nevalia,
Prisiminkite, jei norit daug, tuščia bala.
Ir tai taisyklė, ir ji vadinasi „gyvenimas“,
Nekovokite su ja, nes ji ne apdaila.

Deja, aš tik jauna poetė,
Ir ką nors pakeisti, man labai sunku,
Bet džiaugčiausi, jei bent vienas pamąstytumėt,
Kiek daug Jūs turite, ir kaip gyvenime gražu.