"ar šliaužtinukai palieka kūną, ar kūnas augdamas palieka šliaužtinukus?..
be abejonės – kūnas palieka žliaužtinukus, taip, kaip kūnas auga kiekvienoj sekundėj, bręsta, žydi, sensta; nes laikas nesustoja – jis visada kartu – čia ir dabar..." gražus trumpulis, tartum iliustruoja laiko tėkmės judesį, o teksto pabaigoje tartum pozityvus priminimas : "kol gyvas lyg ir nevėlu mylėt, bet laikas teka – ar pastebi, kiek daug jo tavo nuteka, kai jis visai be meilės..." (eiliukas man atrodo, tartum tokioj apmąstymų tonacijoj nuotaikos skambėjimas)