Eikš. Kai pirmasis spindulys
palies tamsos kraštus,
aš ryto rasą nuo žolės
surinksiu - tai dangus.
Eikš. Kai pasaulio nebeliks,
tiktai bekraštė jūra,
aš būsiu mėlynas drugys
ant tavo namo durų.
Eikš. Kai pasaulio pakrašty
mes liksime vieni,
aš tavo vienišas naktis
uždegsiu ugnimi.