„Mokyklos eskadrilė”. Pirmas skyrius.

Klaida.   

    Skausmas...... Vien tik skausmas. Pažadinęs sielą, pažadinęs kūną. Iš sudarkyto kūno išsiveržęs prislopintas riksmas, šiam išsilenkus lanku ant neštuvų, paskendo bendrame perpildyto ligoninės priimamojo gaudesyje ir sužeistųjų vaitojime. Su besiveržiančiu iš gerklės oru  ištiško kraujo purslai, aptaškę giliai įvestą į gerklę permatomą medicininę žarną. Mirštančioji kvėpavo tarsi dusdama, nelygiais tarpais gaudydama burna orą ir springdama savo krauju. Gyvybę palaikantis įrenginys sureagavo akimirksniu, suleisdamas eilinę nuskausminančių vaistų dozę. Vyriausiojo gydytojo nuo nuovargio ir įtampos pavargusios akys žvelgė su liūdesiu - kažkada buvusios puošnios ir kėlusios pavydą tiems, kurie gimė ne tokiose turtingose ir garsiose šeimose, prestižinės mokyklos kadetų klasės paradinės uniformos apdegę likučiai bei laikino aerozolinio tvarsčio sustingęs sluoksnis atrodo buvo įaugę į sukrešėjusio kraujo luobą, dengiantį šviesiaplaukės mergaitės krūtinę. Rojaus pabaiga. Daugeliui šiandiena baigėsi ne tik rojus, bet ir gyvenimas.
    - Šefe. - priėjęs jaunas priimamojo gydytojas vos laikėsi ant kojų. Paraudusios pastėrusios akys žvelgė beveik pamišusiu žvilgsniu, o kruvinos pirštinėtos rankos spaudė nešiojamą diagnostinį aparatą, ištepdamos jį tamsiu krauju.
    Šitas jau savo atidirbo, - pamanė Vyriausiasis. - Tuoj teks suleisti arklišką raminamųjų dozę ir paguldyti kur nors toliau nuo šio pragaro. O juk mūsų net tiesiogiai neapšaudė. Kas bus, kai teks traukti sužeistuosius ir lavonus iš ligoninės griuvėsių ir matyti sprogimų draskomus kūnus. Juk JIE turės pulti miestą, kitaip kam jie čia atsirado ir kodėl iš karto smogė ne sostinės saloms, bet toli į pietus esančiam poilsio salų kompleksui. – Nors praėjo daug metų, bet jis vis dar mąstė, kaip buvęs karo gydytojas.
    - Šefe - jauno gydytojo kruvina drebanti ranka nukrypo į vėl nurimusios mergaitė kūną. - Jos pavardė......., antsiuvas ant uniformos......., jis ne visai suplėšytas. Atrodo, mes ja turime pasirūpinti ypatingai.
    Vyriausiojo akys surado juodos medžiagos su auksinėmis raidėmis skutelį ant uniformos likučių. Berods jis teisus ir, atrodo, dar ir toliau gali dirbti, jei tokiame chaose įžvelgė dabar ir čia tokiu menkniekiu tapusia detalę, kaip šią pavardę.
    - Jei reanimacijos skyriuje nėra laisvų vietų, atlaisvinkite vieną, o jei dar yra vietos, pastatykite papildomą lovą ir prijunkite ją prie gyvybę palaikančios aparatūros. Vienu žodžiu, padarykit ką nors. Portatyvinis gravineštuvų aparatas ilgai jos čia neišlaikys. Plika akimi matosi, kad jai sužaloti plaučiai ir kraujas bei oras kaupiasi krūtinės ląstoje. - Vyriausiasis linktelėjo šalia stovinčiai seselei. - Ir ruoškitės operacijai, net jeigu ji jau ir visai nebereikalinga. Su tokiais sužalojimais joks medicininis aparatas negalės užgyti žaizdų ir rekonstruoti pažeistų audinių. Dėl jos pavardės mes bent jau turime pabandyti.
    - Pone, - žymėdamasi nurodymus elektroninėje lentelėje, seselė linktelėjo galva sanitarui mergaitės link, - jei tikėti išsigelbėjusiems, kurie atskrido ryte iš ten ištrūkusiu transporteriu, ši mergaitė faktiškai savimi pramušė jiems spragą puolančių naikintuvų grandinėje. Ji paskutinė likusi gyva iš eskadrilės „Goja“. Aukštesniosios „Sajatori“ mokyklos mokomosios eskadrilės. O juk ten skraidė vien vaikai. Sako, keli iš jų neišsigando ir nepabėgo. Bandė kautis. Tuo transporteriu išsigelbėjo beveik du tūkstančiai vaikų ir sužeistųjų. Patikrinau mokyklos įrašus. Jai šešiolika ir jį tik šiais metais įstojo į „Sajatori“ pirmą klasę. Skraidė kartu su broliu.
    - Žinau, - Vyriausiasis žvelgė į sieną rūškanu žvilgsniu. - Prieš dešimt minučių oficialiai jos brolis man mirė ant operacinio stalo. Kažkaip teks paaiškinti viską jų tėtušiui. O tai ką jį padarė, tai tik dar vienas pagrindas bent pabandyti ją išgelbėti. Tiek to, vežkite tiesiai į operacinę, kai atversime krūtinės ląstą, matysime ką reikia daryti. Ji gali mirti, kol kišime ją į diagnostinius aparatus. Visus reikalingus duomenis paimkite iš mokyklos medicininių įrašų. Be to, pakvieskite profesorių Lambertą. Jei operaciją pavyks, tegu tuo pačiu ir krūtinės minkštuosius audinius atkuria. Jei negalės skraidyti, bent gražia krūtine galės pasipuikuoti. Ponas komandoras, manau, turės bent šiek tiek likti patenkintas, jei pavyks jo dukrą atgal sulipdyti.

    Ruošdamasis operacijai per operacinės stiklą Vyriausiasis žvelgė į mergaitės kūną ant operacinio stalo. Pasienyje, ant kito stalo gulėjo užklotas kūnas, nors gyvybę palaikantį aparatūra ir nebuvo atjungta. Tai turės nuspręsti jo tėvas, vienas iš vadų šitos sušiktos gynybinės sistemos, kuri iš viso net nepyptelėjo, kai nežinia iš kur atsirado nežinia kam priklausantys naikintuvai. Brolis ir sesuo. Greičiausiai dar ir pusvalandžiui nepraėjus ji taip pat gulės šalia užklota ligoninės marška. Juk jos krūtinė praktiškai sutraiškyta. Keista, kad širdis vis dar plaka. Bendra sunki kūno kontūzija su visomis pasekmėmis. Merdintis kūnas, gindamasis ir bandydamas  suaktyvinti savo išgyvenimo funkcijas, pradėjo šalinti iš savęs visas kenksmingas medžiagas. Dar vienas šokas, kurio ji tikrai neišlaikys. O juk galėjo pabėgti. Sėsti į savo lėktuvėlį ir bėgti kur akys mato, ir niekas nebūtų kaltinęs. „Sajatori“ ne karinė mokykla ir „Goja“ ne kovinė eskadrilė. Jie neprivalėjo kautis. Pagaliau, jei bijojo skristi pati, juk galėjo įšokti į gelbėtojų transporterį, įsisprausti tarp kitų vaikų ir melsti visų dievų, kad jų nenumuštų. Net neįmanoma buvo pagalvoti, kad komandoro šeima augina du idiotus - pakilti prieš kovinių naikintuvų eskadrilę su mokomaisiais mokyklos dvisparniais. Kokia mano nuomonė bebūtų apie jį, bet du nužudyti vaikai per vieną vienintelį rytą. Net ir tokiam žmogui, kaip jis, nelinkėčiau didesnio skausmo.
    Šių dviejų sostinėje gerai žinomų žmonių antipatija vienas kitam jau seniai buvo virtusi priežodžiu, nors niekas, išskyrus juos pačius, nežinojo ir neprisiminė, kada ir dėl ko visa tai prasidėjo.
    Operacinės personalo kambario durys tyliai nuslinko į šalį, įleisdamos žmogų, kuris šiuo metu turėjo ir būti čia, ir būti ten, kur anksti ryte kunkuliavo kruvinas pragaras. Komandoras  Danielis Old‘ren, Irvino planetos, neoficialiai vadinamos Rojaus planeta, kosminių ginkluotųjų pajėgų vadas.  Akmens kauke virtusiame veide negalime buvo įžvelgti jokių emocijų ir tik akių gilumoje žėravo niūrios ugnelės. Neskubiu žingsniu, lydimas šiek tiek sutrikusios vyriausiosios seselės,  tiesia kariška laikysena priėjęs, jis stabtelėjo prie stiklo, skiriančio kambarį nuo operacinės. Nepriekaištingai atrodanti uniforma, veidas be jokio nuovargio ar įtampos šešėlio ir tik kietai suspaustos lūpos bei šiek tiek suraukta kakta išdavė jo slepiamą skausmą, jam žvelgiant į operacinėje gulinčius kūnus.
    - Pone, - Vyriausiasis gydytojas nusprendė skubiai išspręsti formalumus ir nerti į operacinės prieblandą, prie stalo su mergaitės kūnu, kur, tiesa pasakius, jam šiuo metu ir reikėjo būti. - Priimkit mano užuojautą. Jūsų sūnaus nebuvo įmanoma išgelbėti. Tiesioginis pataikymas į galvą. Bet kokios smegenų gyvybinės funkcijos nutrūko dar jo nepristačius mums. Net ir šiuolaikinė medicina nėra visagalė ir mes ne stebukladariai.
      - Aš žinau. – Komandoras susikišo rankas į kelnių kišenes, kas jį šiek tiek pažinojusiems ir anksčiau su juo bendravusiems asmenims reiškė, jog jis norėtų bent trumpam atsiriboti nuo jį slegiančių rūpesčių ir pabūti vienas su savo mintimis. – Transporteriui skrendant čionai su manimi susisiekė gelbėtojų medikai.
    - Jūsų dukra praktiškai beviltiškoje padėtyje. – Vyriausias skėstelėjo rankomis. - Sutraiškyta krūtinės ląsta, labai sunkus viso kūno sumušimas, neabejotinai sužaloti krūtinės srities vidaus organai su negrįžtamu jų funkcijų sutrikimu. Aš bandysiu bent ką nors padaryti, bet jokios garantijos nėra. Gydymo aparatai savarankiškai su tokiais sužalojimais nesusitvarkys. Dirbtinių organų atsargos visose sostinės ir artimiausių miestų ligoninėse išsekusios. Ją atskraidino beveik paskutinę mažu gelbėtojų hidrolėktuvu, jei ką reikės pakeisti, neturime nieko, kaip ir nebeturime laiko ieškoti ir atsivežti iš kur nors toliau. Tiesa pasakius, ji miršta.
    - Dukra? – Komandoras pirmą kartą per visą pokalbį grįžtelėjo į gydytoją. – A, Jūs apie tai. – Jis vėl pažvelgė į mergaitės kūną ant operacinio stalo. – Galit atjungti mano sūnaus kūną nuo gyvybę palaikančios aparatūros. Juk tai nebeturi jokios prasmės. Aš pasirašysiu Jūsų ramybei visus reikiamus dokumentus. Ir, jei reikalinga, .......... - vyriškis trumpam pritilo, – galite operacijos metu paimti ir perkelti reikalingus organus iš mano sūnaus kūno. Pas juos visiškas suderinamumas, pašalinantis bet kokios atmetimo reakcijos riziką. Tai jau patikrinta praktikoje. Aš duosiu rašytinį sutikimą. Kai turėsite kokį nors rezultatą, kad ir neigiamą, praneškite man. Ir dar, norėčiau iš ligoninės morgo paimti vieną kūną. Sūnaus kūną paimsiu rytoj, kai jis bus Jums nebereikalingas.
    - Be problemų. Vyriausioji seselė Jums padės ir sutvarkys reikalingus dokumentus. - Gydytojas nuslopino kylantį klausimą paklausti žuvusiojo pavardės.
    Ledinis žmogus – pats sau pamanė Vyriausiasis, komandorui žengiant per duris. Gal taip ir geriau. Juk nieko jau nebepakeisi. Teks paprasčiausiai susitaikyti ir iškentėti.
    Kambario durys vėl slinktelėjo į šalį. Lydimas operacinės seselės per jas prasmuko profesorius Lambertas. Baltas chalatas buvo išteptas šviežio kraujo dėmėmis, bet akys žvelgė ramiai ir pasitikinčiai.
    - Gerai, kad atėjai. - Sausai ištarė Vyriausiasis. – Kol dar nespėjai prisitvoti iki žemės graibymo, turėsi man padėti. Tai mergaitei – gydytojas linktelėjo į operacinę, - greičiausiai teks perkelti dalį sužalotų organų, o aš vienas tik su sesele nesusidorosiu. Visi kiti chirurgai užimti.
    - Neužmiršk, kad aš tik plastikos chirurgas ir iš manęs naudos transplantacijos metu bus nedaug, - profesorius skubiai ėmė keisti savo krauju išteptą chalatą į operacinės aprangą. – Be to, šiandien aš dar nė lašo neišgėriau, tai nesitikėk, kad drebančiom rankom aš padarysiu pjūvį ten, kur reikia.
    - Matei, kas iš čia tik ką išėjo. Nori nenori teks užmiršti drebančias rankas ir pasistengti ją grąžinti į šį pasaulį. – Vyriausias nekantriai mostelėjo profesoriui. – Viskas šnekos baigtos. Dirbam greitai ir tiksliai. Pavyks, nepavyks – tai jau kitas klausimas. Tiesa sakant, greičiausiai nepavyks.
    Abu vyrai įžengė į operacinę, jau spėjusia prisipildyti antiseptinių dujų, kur seselė ryškioje jau uždegtų lempų šviesoje pradėjo nuiminėti aerozolinį tvarstį nuo mergaitės krūtinės. Pasiruošimas vyko taip greitai, kad nuo vizualiai nesužalotų kūno dalių seselė net nespėjo nuvilkti rūbų, apsiribodama tik tuo, jog žirklėmis spėriai pašalino nuo mergaitės krūtinės marškinių likučius. Beje, sužeistoji buvo tokia silpna, kad atrodė mirs, jei kas pabandys bent paversti ją ant šono, todėl net dezinfekuojančios medžiagos buvo leidžiamos tiesiai į orą, o operaciją atliekantis medicininis personalas, kaip ir pati sužeistoji, kvėpavo per specialias kaukes. 

    - Na, mergyt, pabandysim tave susigrąžinti atgal. – Tik mintimis save padrąsino Vyriausiasis, pašalindamas kraujo krešulius nuo vis dar kvėpuojančios mergaitės krūtinės. Tylus aparatūros pypsėjimas veikė raminančiai ir leido susikaupti jau kelintai iš eilės operacijai šią dieną.
    - Taip, krūtinės poodiniai minkštieji audiniai sunaikinti visiškai, pažeista trachėja, bet ją atstatysim, sulaužyti šonkauliai, negrįžtamai sužaloti plaučiai, kaip ir spėjau, krūtinės ląstoje susikaupęs kraujas, skrandis ir žarnynas turi būti sveiki, nes sužalojimus padaręs daiktas turėjo ribotą paviršių, ten kol kas net nelysime,..... o kaip suprasti tai..... ach, štai kas tave vis dar laiko šiame pasaulyje – įprasta operacijos metu minčių tąsa trumpam sutriko. – Biomechaninė širdis su papildomu ilgai veikiančiu maitinimo šaltiniu, kritiniu atveju pradedanti veikti kaip gyvybę palaikantis įrenginys. Išimtinai neįmanomas reiškinys tokiose turtingose ir garsiose šeimose, kaip komandoro . Dėl dažnų atmetimo reakcijų retai naudojami net ir dirbtiniu būdu užauginti organai, medikams nenorint rizikuoti ir prisiimti atsakomybę už itin svarbių pacientų gyvybę. Organų klonavimas tam tikrais atvejais yra neįmanomas. Negali būti? Nejaugi šis uniformuotas niekšas tai padarė.
    - Sesele, - šį kartą balsiai nenutraukdamas darbo sausai tarstelėjo Vyriausiasis. – Sulyginkit jos ir jos brolio genetinius duomenis.
    - Atleiskit, Šefe.....? – operacinės seselė aiškiai nesuprato pavedimo esmės.
    - Pažiūrėkit ar jie brolis ir sesuo, - beveik suriko Vyriausiasis, pasisukdamas į mirusio jaunuolio kūną ir ruošdamasis atjungti dabar jau nebereikalinga gyvybės palaikymo aparatūrą ir paruošti reikiamus organus transplantacijai. Viskas turėjo vykti beveik akmens amžiaus metodu,  neatlikus jokių reikiamų tyrimų ir perkeliant organus betarpiškai iš kūno į kūną. O kad viskas pavyks šansų buvo minus dešimt, kaip manė jis pats. – Lambertai, nesikapstyk, padėk man, užspausk štai čia......., o dabar lazeriu susiūk kraujagysles.
    - Šefe, - po nepilnų dviejų minučių nuo duomenis nuskaitančio įrenginio sugrįžusi seselė pratarė šiek tiek nustebusiu balsu, šluostydama nuo chirurgo kaktos srūvantį prakaitą – jie net negiminės, bet mokyklos medicininėse kortelėse įrašyta, kad esant reikalui galima tarpusavio organų transplantacija esant visiškam suderinamumui. Ir dar vienas dalykas.
    - Kitus dalykus aiškinsimės vėliau, - chirurgas nutraukė pradėtą frazę. – Lambertai, pasiruošk atjungti biomechaninę širdį ir keliam greitai šią širdutę į jos vietą.
    - Atrodo, aš tau tik grąžinu tai, ką tu kadaise buvai atidavusi šiam jaunuoliui, - mąstė Vyriausiasis, įprastais ir tiksliais judesiais perkeldamas organą iš vieno kūno į kitą. – Tai reiškia - tu  įvaikintas donoras. Lygių galimybių įstatymas draudžia pirkti ar kitaip įgyti gyvų žmonių, nesusijusių giminystės ryšiais, organus. Jei reikalinga skubi transplantacija, viskas vyksta tyliai ir labai paprastai: tinkamas donoras skubos tvarka yra įvaikinamas ir tai, kas atsitinka uždarame šeimos rate beveik niekada neišlenda į dienos šviesą. Ypač jei tai mažas vaikas, kurio niekas negina, nes jo tikrieji tėvai jį pardavė, o naujiesiems jis reikalingas tik dėl vertingo, būtino transplantacijai organo jų tikrajai atžalai. Paprastai, po transplantacijos tapęs nereikalingas vaikas, užkišamas mirti kur nors toliau nuo žmonių akių su kokiu nors nekokybišku biomechaniniu išimto organo pakaitalu, kad šiam staiga nustojus veikti, mirtis atrodytų pati natūraliausia. Beje, reikia pripažinti, jog tai, kas plakė šios mergaitės krūtinėje yra aukščiausios kokybės ir pagaminta pagal atskirą užsakymą, nes nėra nei serijinio numerio, nei gamyklos spaudo. Be to papildomas maitinimo šaltinis, automatiškai įsijungiantis, kai širdis dėl kokių nors priežasčių nustoja plakti, paverčiantis šį mechanizmą miniatiūriniu gyvybės palaikymo aparatu. Jis dedamas labai retais išimtiniais atvejais, siekiant išgelbėti pacientą, jei organizmas nepriimtų šios širdies. Nuo pat pradžių buvo bandyta išvengti bet kokios atmetimo rizikos. Jis tave ir išgelbėjo, mažyle, nes tai, kuo tu gavai į krūtinę, būtų paprastą širdį suplėšę į skutelius. Šitam biomechaniniam įrenginiui ne mažiau kaip aštuoneri metai. Reiškia, tau tebuvo penkeri-šešeri. Greičiausiai, tau net niekas nepaaiškino, ką tau padarė. Tai štai ką reiškia komandoro pasakyti žodžiai, kad „tai jau patikrinta praktikoje“. Tik keista, kad tave paliko šeimoje ir dar pasiuntė į prestižinę brangią mokyklą, kur bet koks akylesnis medikas eilinio medicininio patikrinimo metu gali atsekti visą šią istoriją.
    - Lambertai, perkėlinėkime greičiau visą kitą, kol ji dar laikosi, - sušvelnėjęs Vyriausiojo balsas nustebino žilstelėjusį profesorių, kuris susikaupęs lazerių atlikinėjo tikslius ir saikingus pjūvius bei susiūvimus, kaip buvo įpratęs dailinant turtingų panelių ir jų mamyčių kūnus iki kasdieninės savo gėrimo taurės pietų metu.
    Darbas vyko spėriai. Gyvybines funkcijas palaikantį aparatūra beveik nematomais teleskopiniais siūleliais jungėsi su kiekviena chirurginio įsikišimo paliesta audinių sritimi, pakeistu ar buvusių sužalotų organu, juos palaikydama ir sustiprindama jų funkcijas perduodamais medikamentais ar impulsais. Užsiuvus krūtinės ląstą ir atstačius krūtinės minkštuosius audinius, šie siūleliai be pėdsakų ir poveikio kūnui, juos atjungus nuo aparatūros, ištirps kūne.
    -Profesoriau, gali ruošti savo stebuklingą aparatūrą. – Vyriausiasis palinko prie dabar jau lygiai kvėpuojančios mergaitės kūno, lazeriu uždėdamas paskutines siūles. – Pasistenk sukurti ką nors labai gražaus, nes ji tikrai to nusipelnė. Tik nepadaryk per dideles, kad vairalazdė ar kas dar ten tuose jų lėktuvėliuose yra, nekliuvinėtų pastoviai ant posūkio. – Medikas pagaliau šiek tiek atsipalaidavo ir nusišypsojo po savo šlapia nuo prakaito operacine kauke.  Visi aparatūros parodymai nors ir buvo labai žemi, bet nesiekė kritinės ribos. Rodos, jei neįvyks perkeltų organų atmetimo reakcija, ji turėtų gyventi.
    Vyriausiojo akys trumpai stabtelėjo ant seselės veido, kuri vėl žiojosi kažką pasakyti, su neviltimi žvelgdama į profesoriaus Lamberto veiksmus, formuojant mergaitei krūtinę.
    -Būkit tokia gera ir suraskit  ką nors iš traumatologų. – Šį kartą chirurgo akyse nebeliko buvusio dirbtino atšiaurumo. – Tegul kaip galima greičiau atlieka diagnostinį viso kūno patikrinimą ir nustato visus galimus sužalojimus, parengia gydymo planą ir pradeda jį įgyvendinti, jei nereikia tiesioginio chirurginio įsikišimo. Geriau kol kas jos nejudinti. Tegul dabar padirbėja mūsų protinga technika. Ir ...... man trigubos kavos puodelį su brendžiu.
    Seselė skubiai dingo operacinės personalo kambario duryse, o Vyriausiasis, vilkdamasis šlapius nuo prakaito ir gausiai krauju išteptus chirurgo drabužius, sugrįžo prie savo nutrauktų apmastymų. – Lygių galimybių įstatymas įpareigoja pranešti apie visus tokius nustatytus faktus, tačiau aš neturiu neginčijamų įrodymų apie sumokėtą už vaiką pinigų sumą. Ši mergaitė gal net neprisimena savo ankstesnės šeimos ir nežino savo tikrosios pavardės. Identifikaciniai gimimo duomenys įvaikinimo metu panaikinami ir sukuriami nauji, nors riboto naudojimo archyve gali likti jų kopija. Greičiausiai, seni jo sūnaus medicininiai duomenys, patvirtinantys jo ligą ir transplantacijos būtinumą, taip pat yra sunaikinti. Šioje ligoninėje tokia operacija nei viešai, nei slapta tikrai nebuvo atliekama, kitaip aš apie ją bent jau būčiau girdėjęs. Biomechaninė širdis neturi jokio žymėjimo. Jos kilmės ir pagaminimo laiko bei kam ir kur ji buvo parduota tikrai nenustatysi. Vienu žodžiu, pasiruošta buvo kruopščiai ir visapusiškai. Tik kodėl jis pats pasiūlė perkelti reikalingus organus iš savo mirusio sūnaus kūno jai. Juk žinojo, kad aš viską suprasiu, žinojo, jog išsiduos. Tai į jį visiškai nepanašu. Ką gi jis jaučia šiai mergaitei?
    Priešais Vyriausiąjį stovėjo seselė su garuojančiu kavos puodeliu, o traumatologas, nešinas portatyviniu diagnostiniu aparatu, įžengė į operacinę, pakeisdamas profesorių Lambertą, kuris paliko užbaigti darbą visą gydančiai savo aparatūrai.
    - Brangioji, - profesorius kaip visada buvo familiariai maloniai betarpiškai paprastas, - gal ir man galėtum surasti kokį nors didėlesnį puodelį ko nors labai stipraus, nes įprastas  mano darbo laikas seniai baigėsi, o gerklė prašyte prašosi praskalaujama.
    - Pienas tiks? – seselė paantrino profesoriaus pasiūlytų tonu.
    - Tiks, jei tik iš kieno nors žavingos krūtinės, - profesorius Lambertas šypsojosi taip nuoširdžiai ir įtikinančiai, kad neliko jokių abejonių, jog tokią taurę jis išgertų mieliau, nei alkoholinį kokteilį.
    - Beje, - profesorius pasisuko į Vyriausiąjį, - kažkas minėjo, kad mūsų jaunoji pacientė mokosi „Sajatori“ mokykloje, bet ten berniukų mokykla ir mergaičių nepriima.
    Vyriausiasis pažvelgė į kolegą nustebusiu žvilgsniu per kavos puodelio kraštą. „O juk jis teisus, kaip aš tai galėjau užmiršti – „Sajatori“ privati prestižinė uždara berniukų mokykla“.
    - Pone, - seselės balsas buvo tylus. – Aš Jums operacijos metu bandžiau pasakyti, kad pagal įrašus mokyklos medicininėje kortelėje jos chromosomos yra vyriškos.
    Vyriausiojo žvilgsnis iš už kavos puodelio krašto nepasikeitė. „ Tikrovėje tokių mokyklų medicininėse kortelėse iš viso nedaromi įrašai apie mokinio lytį – juk ir taip viskas aišku. Nors kol nepažiūrėsime ......... “
    - Teo! – Tarsi išgirdęs Vyriausiojo gydytojo galvoje besisukančias mintis, profesorius Lambertas šūktelėjo į operacinę, - būk toks malonus, žvilgtelėk į mūsų atgal iš nebūties partemptos esybės apatinę kūno dalį ir pasakyk ką matai.
    - Kaip tai ką, - atsakymo nereikėjo ilgai laukti, - visiškai normaliai išsivysčiusį cypuką, tik man neaišku, kam tu jam krūtis prisiuvai.
    Vyriausiojo žvilgsnis iš už puodelio krašto ėmė darytis panašus į juodą debesį, o skruostai tapo nenatūraliai raudoni. „Mes taip skubėjome, kad neatlikome ne tik jokių privalomų tyrimų, bet net nenuvilkome rūbų nuo vizualiai nepažeistų kūno dalių. Ji buvo taip sužalota, o aš taip pavargęs, jog operuodamas neįstengiau įžvelgti jos, tiksliau jo, kūno individualios priklausomybės vyriškai lyčiai. Atvėrėme tik krūtinės ląstą, todėl negalėjome matyti jos ar jo lytį individualizuojančių vidaus organų. Krūtinė juk buvo sumalta i košę. Teisingai sakė mūsų antropologijos dėstytojas: „Nori ką sužinoti – žiūrėk į dubens kaulus. “ Dieve, kada pagaliau baigsis ši diena“.
    - Tu pats liepei man tai padaryti, - stengdamasis užbėgti audrai už akių, pradėjo profesorius Lambertas. – Dar pasakei, kad turi būti ypač gražios. Aš taip ir padariau.
    - Bet juk ant jo buvo moteriški drabužiai.... ir dar plaukai, trapus kūno sudėjimas! - Vyriausiasis pagaliau nuleido puodelį ir su jam nebūdinga kvailoka, pilna nevilties veido išraiška, žvelgė į aplinkinius. – Mes du seni idiotai, - pagaliau jo žvilgsnis sustojo ties profesoriumi. – Kol neatsistatys gyvybinės funkcijos, nelieskite jos,..... tfu..... jo. O dabar aš einu miegoti ir artimiausias šešias valandas tegul niekas nebando manęs žadinti. - Gydytojas pakilo nuo krėslo ir, pastatęs nebaigtą gerti kavos puodelį, patraukė savo asmeninio poilsio kambario link.
    - Tokios nesąmonės mano praktikoje dar nėra buvę. - Tai buvo paskutinė jo mintis prieš miegui pasiglemžiant išvargintą kūną ir protą.
    Ligoninės priimamasis tuo metu ištuštėjo. Per praėjusias kelias valandas visi sužeistieji buvo paskirstyti ir patalpinti gydymui šioje ar kitose sostinės ligoninėse. Neišgyvenę, kol bus nustatyta jų mirties priežastis, buvo eilėmis suguldyti ligoninės morge, nes vietos šaldytuvuose seniai pritrūko. Mechaniniai valymo aparatai plovė kruvinas priimamojo grindis ir rinko per dieną susikaupusias šiukšles.
    Ėjo į pabaigą pirmoji vis dar nepaskelbto karo diena.