Rašyk
Eilės (74664)
Fantastika (2214)
Esė (1505)
Proza (10562)
Vaikams (2526)
Slam (50)
English (1137)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Klaida.   

    Skausmas...... Vien tik skausmas. Pažadinęs sielą, pažadinęs kūną. Iš sudarkyto kūno išsiveržęs prislopintas riksmas, šiam išsilenkus lanku ant neštuvų, paskendo bendrame perpildyto ligoninės priimamojo gaudesyje ir sužeistųjų vaitojime. Su besiveržiančiu iš gerklės oru  ištiško kraujo purslai, aptaškę giliai įvestą į gerklę permatomą medicininę žarną. Mirštančioji kvėpavo tarsi dusdama, nelygiais tarpais gaudydama burna orą ir springdama savo krauju. Gyvybę palaikantis įrenginys sureagavo akimirksniu, suleisdamas eilinę nuskausminančių vaistų dozę. Vyriausiojo gydytojo nuo nuovargio ir įtampos pavargusios akys žvelgė su liūdesiu - kažkada buvusios puošnios ir kėlusios pavydą tiems, kurie gimė ne tokiose turtingose ir garsiose šeimose, prestižinės mokyklos kadetų klasės paradinės uniformos apdegę likučiai bei laikino aerozolinio tvarsčio sustingęs sluoksnis atrodo buvo įaugę į sukrešėjusio kraujo luobą, dengiantį šviesiaplaukės mergaitės krūtinę. Rojaus pabaiga. Daugeliui šiandiena baigėsi ne tik rojus, bet ir gyvenimas.
    - Šefe. - priėjęs jaunas priimamojo gydytojas vos laikėsi ant kojų. Paraudusios pastėrusios akys žvelgė beveik pamišusiu žvilgsniu, o kruvinos pirštinėtos rankos spaudė nešiojamą diagnostinį aparatą, ištepdamos jį tamsiu krauju.
    Šitas jau savo atidirbo, - pamanė Vyriausiasis. - Tuoj teks suleisti arklišką raminamųjų dozę ir paguldyti kur nors toliau nuo šio pragaro. O juk mūsų net tiesiogiai neapšaudė. Kas bus, kai teks traukti sužeistuosius ir lavonus iš ligoninės griuvėsių ir matyti sprogimų draskomus kūnus. Juk JIE turės pulti miestą, kitaip kam jie čia atsirado ir kodėl iš karto smogė ne sostinės saloms, bet toli į pietus esančiam poilsio salų kompleksui. – Nors praėjo daug metų, bet jis vis dar mąstė, kaip buvęs karo gydytojas.
    - Šefe - jauno gydytojo kruvina drebanti ranka nukrypo į vėl nurimusios mergaitė kūną. - Jos pavardė......., antsiuvas ant uniformos......., jis ne visai suplėšytas. Atrodo, mes ja turime pasirūpinti ypatingai.
    Vyriausiojo akys surado juodos medžiagos su auksinėmis raidėmis skutelį ant uniformos likučių. Berods jis teisus ir, atrodo, dar ir toliau gali dirbti, jei tokiame chaose įžvelgė dabar ir čia tokiu menkniekiu tapusia detalę, kaip šią pavardę.
    - Jei reanimacijos skyriuje nėra laisvų vietų, atlaisvinkite vieną, o jei dar yra vietos, pastatykite papildomą lovą ir prijunkite ją prie gyvybę palaikančios aparatūros. Vienu žodžiu, padarykit ką nors. Portatyvinis gravineštuvų aparatas ilgai jos čia neišlaikys. Plika akimi matosi, kad jai sužaloti plaučiai ir kraujas bei oras kaupiasi krūtinės ląstoje. - Vyriausiasis linktelėjo šalia stovinčiai seselei. - Ir ruoškitės operacijai, net jeigu ji jau ir visai nebereikalinga. Su tokiais sužalojimais joks medicininis aparatas negalės užgyti žaizdų ir rekonstruoti pažeistų audinių. Dėl jos pavardės mes bent jau turime pabandyti.
    - Pone, - žymėdamasi nurodymus elektroninėje lentelėje, seselė linktelėjo galva sanitarui mergaitės link, - jei tikėti išsigelbėjusiems, kurie atskrido ryte iš ten ištrūkusiu transporteriu, ši mergaitė faktiškai savimi pramušė jiems spragą puolančių naikintuvų grandinėje. Ji paskutinė likusi gyva iš eskadrilės „Goja“. Aukštesniosios „Sajatori“ mokyklos mokomosios eskadrilės. O juk ten skraidė vien vaikai. Sako, keli iš jų neišsigando ir nepabėgo. Bandė kautis. Tuo transporteriu išsigelbėjo beveik du tūkstančiai vaikų ir sužeistųjų. Patikrinau mokyklos įrašus. Jai šešiolika ir jį tik šiais metais įstojo į „Sajatori“ pirmą klasę. Skraidė kartu su broliu.
    - Žinau, - Vyriausiasis žvelgė į sieną rūškanu žvilgsniu. - Prieš dešimt minučių oficialiai jos brolis man mirė ant operacinio stalo. Kažkaip teks paaiškinti viską jų tėtušiui. O tai ką jį padarė, tai tik dar vienas pagrindas bent pabandyti ją išgelbėti. Tiek to, vežkite tiesiai į operacinę, kai atversime krūtinės ląstą, matysime ką reikia daryti. Ji gali mirti, kol kišime ją į diagnostinius aparatus. Visus reikalingus duomenis paimkite iš mokyklos medicininių įrašų. Be to, pakvieskite profesorių Lambertą. Jei operaciją pavyks, tegu tuo pačiu ir krūtinės minkštuosius audinius atkuria. Jei negalės skraidyti, bent gražia krūtine galės pasipuikuoti. Ponas komandoras, manau, turės bent šiek tiek likti patenkintas, jei pavyks jo dukrą atgal sulipdyti.

    Ruošdamasis operacijai per operacinės stiklą Vyriausiasis žvelgė į mergaitės kūną ant operacinio stalo. Pasienyje, ant kito stalo gulėjo užklotas kūnas, nors gyvybę palaikantį aparatūra ir nebuvo atjungta. Tai turės nuspręsti jo tėvas, vienas iš vadų šitos sušiktos gynybinės sistemos, kuri iš viso net nepyptelėjo, kai nežinia iš kur atsirado nežinia kam priklausantys naikintuvai. Brolis ir sesuo. Greičiausiai dar ir pusvalandžiui nepraėjus ji taip pat gulės šalia užklota ligoninės marška. Juk jos krūtinė praktiškai sutraiškyta. Keista, kad širdis vis dar plaka. Bendra sunki kūno kontūzija su visomis pasekmėmis. Merdintis kūnas, gindamasis ir bandydamas  suaktyvinti savo išgyvenimo funkcijas, pradėjo šalinti iš savęs visas kenksmingas medžiagas. Dar vienas šokas, kurio ji tikrai neišlaikys. O juk galėjo pabėgti. Sėsti į savo lėktuvėlį ir bėgti kur akys mato, ir niekas nebūtų kaltinęs. „Sajatori“ ne karinė mokykla ir „Goja“ ne kovinė eskadrilė. Jie neprivalėjo kautis. Pagaliau, jei bijojo skristi pati, juk galėjo įšokti į gelbėtojų transporterį, įsisprausti tarp kitų vaikų ir melsti visų dievų, kad jų nenumuštų. Net neįmanoma buvo pagalvoti, kad komandoro šeima augina du idiotus - pakilti prieš kovinių naikintuvų eskadrilę su mokomaisiais mokyklos dvisparniais. Kokia mano nuomonė bebūtų apie jį, bet du nužudyti vaikai per vieną vienintelį rytą. Net ir tokiam žmogui, kaip jis, nelinkėčiau didesnio skausmo.
    Šių dviejų sostinėje gerai žinomų žmonių antipatija vienas kitam jau seniai buvo virtusi priežodžiu, nors niekas, išskyrus juos pačius, nežinojo ir neprisiminė, kada ir dėl ko visa tai prasidėjo.
    Operacinės personalo kambario durys tyliai nuslinko į šalį, įleisdamos žmogų, kuris šiuo metu turėjo ir būti čia, ir būti ten, kur anksti ryte kunkuliavo kruvinas pragaras. Komandoras  Danielis Old‘ren, Irvino planetos, neoficialiai vadinamos Rojaus planeta, kosminių ginkluotųjų pajėgų vadas.  Akmens kauke virtusiame veide negalime buvo įžvelgti jokių emocijų ir tik akių gilumoje žėravo niūrios ugnelės. Neskubiu žingsniu, lydimas šiek tiek sutrikusios vyriausiosios seselės,  tiesia kariška laikysena priėjęs, jis stabtelėjo prie stiklo, skiriančio kambarį nuo operacinės. Nepriekaištingai atrodanti uniforma, veidas be jokio nuovargio ar įtampos šešėlio ir tik kietai suspaustos lūpos bei šiek tiek suraukta kakta išdavė jo slepiamą skausmą, jam žvelgiant į operacinėje gulinčius kūnus.
    - Pone, - Vyriausiasis gydytojas nusprendė skubiai išspręsti formalumus ir nerti į operacinės prieblandą, prie stalo su mergaitės kūnu, kur, tiesa pasakius, jam šiuo metu ir reikėjo būti. - Priimkit mano užuojautą. Jūsų sūnaus nebuvo įmanoma išgelbėti. Tiesioginis pataikymas į galvą. Bet kokios smegenų gyvybinės funkcijos nutrūko dar jo nepristačius mums. Net ir šiuolaikinė medicina nėra visagalė ir mes ne stebukladariai.
      - Aš žinau. – Komandoras susikišo rankas į kelnių kišenes, kas jį šiek tiek pažinojusiems ir anksčiau su juo bendravusiems asmenims reiškė, jog jis norėtų bent trumpam atsiriboti nuo jį slegiančių rūpesčių ir pabūti vienas su savo mintimis. – Transporteriui skrendant čionai su manimi susisiekė gelbėtojų medikai.
    - Jūsų dukra praktiškai beviltiškoje padėtyje. – Vyriausias skėstelėjo rankomis. - Sutraiškyta krūtinės ląsta, labai sunkus viso kūno sumušimas, neabejotinai sužaloti krūtinės srities vidaus organai su negrįžtamu jų funkcijų sutrikimu. Aš bandysiu bent ką nors padaryti, bet jokios garantijos nėra. Gydymo aparatai savarankiškai su tokiais sužalojimais nesusitvarkys. Dirbtinių organų atsargos visose sostinės ir artimiausių miestų ligoninėse išsekusios. Ją atskraidino beveik paskutinę mažu gelbėtojų hidrolėktuvu, jei ką reikės pakeisti, neturime nieko, kaip ir nebeturime laiko ieškoti ir atsivežti iš kur nors toliau. Tiesa pasakius, ji miršta.
    - Dukra? – Komandoras pirmą kartą per visą pokalbį grįžtelėjo į gydytoją. – A, Jūs apie tai. – Jis vėl pažvelgė į mergaitės kūną ant operacinio stalo. – Galit atjungti mano sūnaus kūną nuo gyvybę palaikančios aparatūros. Juk tai nebeturi jokios prasmės. Aš pasirašysiu Jūsų ramybei visus reikiamus dokumentus. Ir, jei reikalinga, .......... - vyriškis trumpam pritilo, – galite operacijos metu paimti ir perkelti reikalingus organus iš mano sūnaus kūno. Pas juos visiškas suderinamumas, pašalinantis bet kokios atmetimo reakcijos riziką. Tai jau patikrinta praktikoje. Aš duosiu rašytinį sutikimą. Kai turėsite kokį nors rezultatą, kad ir neigiamą, praneškite man. Ir dar, norėčiau iš ligoninės morgo paimti vieną kūną. Sūnaus kūną paimsiu rytoj, kai jis bus Jums nebereikalingas.
    - Be problemų. Vyriausioji seselė Jums padės ir sutvarkys reikalingus dokumentus. - Gydytojas nuslopino kylantį klausimą paklausti žuvusiojo pavardės.
    Ledinis žmogus – pats sau pamanė Vyriausiasis, komandorui žengiant per duris. Gal taip ir geriau. Juk nieko jau nebepakeisi. Teks paprasčiausiai susitaikyti ir iškentėti.
    Kambario durys vėl slinktelėjo į šalį. Lydimas operacinės seselės per jas prasmuko profesorius Lambertas. Baltas chalatas buvo išteptas šviežio kraujo dėmėmis, bet akys žvelgė ramiai ir pasitikinčiai.
    - Gerai, kad atėjai. - Sausai ištarė Vyriausiasis. – Kol dar nespėjai prisitvoti iki žemės graibymo, turėsi man padėti. Tai mergaitei – gydytojas linktelėjo į operacinę, - greičiausiai teks perkelti dalį sužalotų organų, o aš vienas tik su sesele nesusidorosiu. Visi kiti chirurgai užimti.
    - Neužmiršk, kad aš tik plastikos chirurgas ir iš manęs naudos transplantacijos metu bus nedaug, - profesorius skubiai ėmė keisti savo krauju išteptą chalatą į operacinės aprangą. – Be to, šiandien aš dar nė lašo neišgėriau, tai nesitikėk, kad drebančiom rankom aš padarysiu pjūvį ten, kur reikia.
    - Matei, kas iš čia tik ką išėjo. Nori nenori teks užmiršti drebančias rankas ir pasistengti ją grąžinti į šį pasaulį. – Vyriausias nekantriai mostelėjo profesoriui. – Viskas šnekos baigtos. Dirbam greitai ir tiksliai. Pavyks, nepavyks – tai jau kitas klausimas. Tiesa sakant, greičiausiai nepavyks.
    Abu vyrai įžengė į operacinę, jau spėjusia prisipildyti antiseptinių dujų, kur seselė ryškioje jau uždegtų lempų šviesoje pradėjo nuiminėti aerozolinį tvarstį nuo mergaitės krūtinės. Pasiruošimas vyko taip greitai, kad nuo vizualiai nesužalotų kūno dalių seselė net nespėjo nuvilkti rūbų, apsiribodama tik tuo, jog žirklėmis spėriai pašalino nuo mergaitės krūtinės marškinių likučius. Beje, sužeistoji buvo tokia silpna, kad atrodė mirs, jei kas pabandys bent paversti ją ant šono, todėl net dezinfekuojančios medžiagos buvo leidžiamos tiesiai į orą, o operaciją atliekantis medicininis personalas, kaip ir pati sužeistoji, kvėpavo per specialias kaukes. 

    - Na, mergyt, pabandysim tave susigrąžinti atgal. – Tik mintimis save padrąsino Vyriausiasis, pašalindamas kraujo krešulius nuo vis dar kvėpuojančios mergaitės krūtinės. Tylus aparatūros pypsėjimas veikė raminančiai ir leido susikaupti jau kelintai iš eilės operacijai šią dieną.
    - Taip, krūtinės poodiniai minkštieji audiniai sunaikinti visiškai, pažeista trachėja, bet ją atstatysim, sulaužyti šonkauliai, negrįžtamai sužaloti plaučiai, kaip ir spėjau, krūtinės ląstoje susikaupęs kraujas, skrandis ir žarnynas turi būti sveiki, nes sužalojimus padaręs daiktas turėjo ribotą paviršių, ten kol kas net nelysime,..... o kaip suprasti tai..... ach, štai kas tave vis dar laiko šiame pasaulyje – įprasta operacijos metu minčių tąsa trumpam sutriko. – Biomechaninė širdis su papildomu ilgai veikiančiu maitinimo šaltiniu, kritiniu atveju pradedanti veikti kaip gyvybę palaikantis įrenginys. Išimtinai neįmanomas reiškinys tokiose turtingose ir garsiose šeimose, kaip komandoro . Dėl dažnų atmetimo reakcijų retai naudojami net ir dirbtiniu būdu užauginti organai, medikams nenorint rizikuoti ir prisiimti atsakomybę už itin svarbių pacientų gyvybę. Organų klonavimas tam tikrais atvejais yra neįmanomas. Negali būti? Nejaugi šis uniformuotas niekšas tai padarė.
    - Sesele, - šį kartą balsiai nenutraukdamas darbo sausai tarstelėjo Vyriausiasis. – Sulyginkit jos ir jos brolio genetinius duomenis.
    - Atleiskit, Šefe.....? – operacinės seselė aiškiai nesuprato pavedimo esmės.
    - Pažiūrėkit ar jie brolis ir sesuo, - beveik suriko Vyriausiasis, pasisukdamas į mirusio jaunuolio kūną ir ruošdamasis atjungti dabar jau nebereikalinga gyvybės palaikymo aparatūrą ir paruošti reikiamus organus transplantacijai. Viskas turėjo vykti beveik akmens amžiaus metodu,  neatlikus jokių reikiamų tyrimų ir perkeliant organus betarpiškai iš kūno į kūną. O kad viskas pavyks šansų buvo minus dešimt, kaip manė jis pats. – Lambertai, nesikapstyk, padėk man, užspausk štai čia......., o dabar lazeriu susiūk kraujagysles.
    - Šefe, - po nepilnų dviejų minučių nuo duomenis nuskaitančio įrenginio sugrįžusi seselė pratarė šiek tiek nustebusiu balsu, šluostydama nuo chirurgo kaktos srūvantį prakaitą – jie net negiminės, bet mokyklos medicininėse kortelėse įrašyta, kad esant reikalui galima tarpusavio organų transplantacija esant visiškam suderinamumui. Ir dar vienas dalykas.
    - Kitus dalykus aiškinsimės vėliau, - chirurgas nutraukė pradėtą frazę. – Lambertai, pasiruošk atjungti biomechaninę širdį ir keliam greitai šią širdutę į jos vietą.
    - Atrodo, aš tau tik grąžinu tai, ką tu kadaise buvai atidavusi šiam jaunuoliui, - mąstė Vyriausiasis, įprastais ir tiksliais judesiais perkeldamas organą iš vieno kūno į kitą. – Tai reiškia - tu  įvaikintas donoras. Lygių galimybių įstatymas draudžia pirkti ar kitaip įgyti gyvų žmonių, nesusijusių giminystės ryšiais, organus. Jei reikalinga skubi transplantacija, viskas vyksta tyliai ir labai paprastai: tinkamas donoras skubos tvarka yra įvaikinamas ir tai, kas atsitinka uždarame šeimos rate beveik niekada neišlenda į dienos šviesą. Ypač jei tai mažas vaikas, kurio niekas negina, nes jo tikrieji tėvai jį pardavė, o naujiesiems jis reikalingas tik dėl vertingo, būtino transplantacijai organo jų tikrajai atžalai. Paprastai, po transplantacijos tapęs nereikalingas vaikas, užkišamas mirti kur nors toliau nuo žmonių akių su kokiu nors nekokybišku biomechaniniu išimto organo pakaitalu, kad šiam staiga nustojus veikti, mirtis atrodytų pati natūraliausia. Beje, reikia pripažinti, jog tai, kas plakė šios mergaitės krūtinėje yra aukščiausios kokybės ir pagaminta pagal atskirą užsakymą, nes nėra nei serijinio numerio, nei gamyklos spaudo. Be to papildomas maitinimo šaltinis, automatiškai įsijungiantis, kai širdis dėl kokių nors priežasčių nustoja plakti, paverčiantis šį mechanizmą miniatiūriniu gyvybės palaikymo aparatu. Jis dedamas labai retais išimtiniais atvejais, siekiant išgelbėti pacientą, jei organizmas nepriimtų šios širdies. Nuo pat pradžių buvo bandyta išvengti bet kokios atmetimo rizikos. Jis tave ir išgelbėjo, mažyle, nes tai, kuo tu gavai į krūtinę, būtų paprastą širdį suplėšę į skutelius. Šitam biomechaniniam įrenginiui ne mažiau kaip aštuoneri metai. Reiškia, tau tebuvo penkeri-šešeri. Greičiausiai, tau net niekas nepaaiškino, ką tau padarė. Tai štai ką reiškia komandoro pasakyti žodžiai, kad „tai jau patikrinta praktikoje“. Tik keista, kad tave paliko šeimoje ir dar pasiuntė į prestižinę brangią mokyklą, kur bet koks akylesnis medikas eilinio medicininio patikrinimo metu gali atsekti visą šią istoriją.
    - Lambertai, perkėlinėkime greičiau visą kitą, kol ji dar laikosi, - sušvelnėjęs Vyriausiojo balsas nustebino žilstelėjusį profesorių, kuris susikaupęs lazerių atlikinėjo tikslius ir saikingus pjūvius bei susiūvimus, kaip buvo įpratęs dailinant turtingų panelių ir jų mamyčių kūnus iki kasdieninės savo gėrimo taurės pietų metu.
    Darbas vyko spėriai. Gyvybines funkcijas palaikantį aparatūra beveik nematomais teleskopiniais siūleliais jungėsi su kiekviena chirurginio įsikišimo paliesta audinių sritimi, pakeistu ar buvusių sužalotų organu, juos palaikydama ir sustiprindama jų funkcijas perduodamais medikamentais ar impulsais. Užsiuvus krūtinės ląstą ir atstačius krūtinės minkštuosius audinius, šie siūleliai be pėdsakų ir poveikio kūnui, juos atjungus nuo aparatūros, ištirps kūne.
    -Profesoriau, gali ruošti savo stebuklingą aparatūrą. – Vyriausiasis palinko prie dabar jau lygiai kvėpuojančios mergaitės kūno, lazeriu uždėdamas paskutines siūles. – Pasistenk sukurti ką nors labai gražaus, nes ji tikrai to nusipelnė. Tik nepadaryk per dideles, kad vairalazdė ar kas dar ten tuose jų lėktuvėliuose yra, nekliuvinėtų pastoviai ant posūkio. – Medikas pagaliau šiek tiek atsipalaidavo ir nusišypsojo po savo šlapia nuo prakaito operacine kauke.  Visi aparatūros parodymai nors ir buvo labai žemi, bet nesiekė kritinės ribos. Rodos, jei neįvyks perkeltų organų atmetimo reakcija, ji turėtų gyventi.
    Vyriausiojo akys trumpai stabtelėjo ant seselės veido, kuri vėl žiojosi kažką pasakyti, su neviltimi žvelgdama į profesoriaus Lamberto veiksmus, formuojant mergaitei krūtinę.
    -Būkit tokia gera ir suraskit  ką nors iš traumatologų. – Šį kartą chirurgo akyse nebeliko buvusio dirbtino atšiaurumo. – Tegul kaip galima greičiau atlieka diagnostinį viso kūno patikrinimą ir nustato visus galimus sužalojimus, parengia gydymo planą ir pradeda jį įgyvendinti, jei nereikia tiesioginio chirurginio įsikišimo. Geriau kol kas jos nejudinti. Tegul dabar padirbėja mūsų protinga technika. Ir ...... man trigubos kavos puodelį su brendžiu.
    Seselė skubiai dingo operacinės personalo kambario duryse, o Vyriausiasis, vilkdamasis šlapius nuo prakaito ir gausiai krauju išteptus chirurgo drabužius, sugrįžo prie savo nutrauktų apmastymų. – Lygių galimybių įstatymas įpareigoja pranešti apie visus tokius nustatytus faktus, tačiau aš neturiu neginčijamų įrodymų apie sumokėtą už vaiką pinigų sumą. Ši mergaitė gal net neprisimena savo ankstesnės šeimos ir nežino savo tikrosios pavardės. Identifikaciniai gimimo duomenys įvaikinimo metu panaikinami ir sukuriami nauji, nors riboto naudojimo archyve gali likti jų kopija. Greičiausiai, seni jo sūnaus medicininiai duomenys, patvirtinantys jo ligą ir transplantacijos būtinumą, taip pat yra sunaikinti. Šioje ligoninėje tokia operacija nei viešai, nei slapta tikrai nebuvo atliekama, kitaip aš apie ją bent jau būčiau girdėjęs. Biomechaninė širdis neturi jokio žymėjimo. Jos kilmės ir pagaminimo laiko bei kam ir kur ji buvo parduota tikrai nenustatysi. Vienu žodžiu, pasiruošta buvo kruopščiai ir visapusiškai. Tik kodėl jis pats pasiūlė perkelti reikalingus organus iš savo mirusio sūnaus kūno jai. Juk žinojo, kad aš viską suprasiu, žinojo, jog išsiduos. Tai į jį visiškai nepanašu. Ką gi jis jaučia šiai mergaitei?
    Priešais Vyriausiąjį stovėjo seselė su garuojančiu kavos puodeliu, o traumatologas, nešinas portatyviniu diagnostiniu aparatu, įžengė į operacinę, pakeisdamas profesorių Lambertą, kuris paliko užbaigti darbą visą gydančiai savo aparatūrai.
    - Brangioji, - profesorius kaip visada buvo familiariai maloniai betarpiškai paprastas, - gal ir man galėtum surasti kokį nors didėlesnį puodelį ko nors labai stipraus, nes įprastas  mano darbo laikas seniai baigėsi, o gerklė prašyte prašosi praskalaujama.
    - Pienas tiks? – seselė paantrino profesoriaus pasiūlytų tonu.
    - Tiks, jei tik iš kieno nors žavingos krūtinės, - profesorius Lambertas šypsojosi taip nuoširdžiai ir įtikinančiai, kad neliko jokių abejonių, jog tokią taurę jis išgertų mieliau, nei alkoholinį kokteilį.
    - Beje, - profesorius pasisuko į Vyriausiąjį, - kažkas minėjo, kad mūsų jaunoji pacientė mokosi „Sajatori“ mokykloje, bet ten berniukų mokykla ir mergaičių nepriima.
    Vyriausiasis pažvelgė į kolegą nustebusiu žvilgsniu per kavos puodelio kraštą. „O juk jis teisus, kaip aš tai galėjau užmiršti – „Sajatori“ privati prestižinė uždara berniukų mokykla“.
    - Pone, - seselės balsas buvo tylus. – Aš Jums operacijos metu bandžiau pasakyti, kad pagal įrašus mokyklos medicininėje kortelėje jos chromosomos yra vyriškos.
    Vyriausiojo žvilgsnis iš už kavos puodelio krašto nepasikeitė. „ Tikrovėje tokių mokyklų medicininėse kortelėse iš viso nedaromi įrašai apie mokinio lytį – juk ir taip viskas aišku. Nors kol nepažiūrėsime ......... “
    - Teo! – Tarsi išgirdęs Vyriausiojo gydytojo galvoje besisukančias mintis, profesorius Lambertas šūktelėjo į operacinę, - būk toks malonus, žvilgtelėk į mūsų atgal iš nebūties partemptos esybės apatinę kūno dalį ir pasakyk ką matai.
    - Kaip tai ką, - atsakymo nereikėjo ilgai laukti, - visiškai normaliai išsivysčiusį cypuką, tik man neaišku, kam tu jam krūtis prisiuvai.
    Vyriausiojo žvilgsnis iš už puodelio krašto ėmė darytis panašus į juodą debesį, o skruostai tapo nenatūraliai raudoni. „Mes taip skubėjome, kad neatlikome ne tik jokių privalomų tyrimų, bet net nenuvilkome rūbų nuo vizualiai nepažeistų kūno dalių. Ji buvo taip sužalota, o aš taip pavargęs, jog operuodamas neįstengiau įžvelgti jos, tiksliau jo, kūno individualios priklausomybės vyriškai lyčiai. Atvėrėme tik krūtinės ląstą, todėl negalėjome matyti jos ar jo lytį individualizuojančių vidaus organų. Krūtinė juk buvo sumalta i košę. Teisingai sakė mūsų antropologijos dėstytojas: „Nori ką sužinoti – žiūrėk į dubens kaulus. “ Dieve, kada pagaliau baigsis ši diena“.
    - Tu pats liepei man tai padaryti, - stengdamasis užbėgti audrai už akių, pradėjo profesorius Lambertas. – Dar pasakei, kad turi būti ypač gražios. Aš taip ir padariau.
    - Bet juk ant jo buvo moteriški drabužiai.... ir dar plaukai, trapus kūno sudėjimas! - Vyriausiasis pagaliau nuleido puodelį ir su jam nebūdinga kvailoka, pilna nevilties veido išraiška, žvelgė į aplinkinius. – Mes du seni idiotai, - pagaliau jo žvilgsnis sustojo ties profesoriumi. – Kol neatsistatys gyvybinės funkcijos, nelieskite jos,..... tfu..... jo. O dabar aš einu miegoti ir artimiausias šešias valandas tegul niekas nebando manęs žadinti. - Gydytojas pakilo nuo krėslo ir, pastatęs nebaigtą gerti kavos puodelį, patraukė savo asmeninio poilsio kambario link.
    - Tokios nesąmonės mano praktikoje dar nėra buvę. - Tai buvo paskutinė jo mintis prieš miegui pasiglemžiant išvargintą kūną ir protą.
    Ligoninės priimamasis tuo metu ištuštėjo. Per praėjusias kelias valandas visi sužeistieji buvo paskirstyti ir patalpinti gydymui šioje ar kitose sostinės ligoninėse. Neišgyvenę, kol bus nustatyta jų mirties priežastis, buvo eilėmis suguldyti ligoninės morge, nes vietos šaldytuvuose seniai pritrūko. Mechaniniai valymo aparatai plovė kruvinas priimamojo grindis ir rinko per dieną susikaupusias šiukšles.
    Ėjo į pabaigą pirmoji vis dar nepaskelbto karo diena.
2010-05-10 23:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-30 22:09
Dvasių Vedlė
Taip, taip, taip visiems žemiau esantiems komentarams, bet man vis tiek buvo smagu skaityti pabaigą :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-20 20:34
Damastas
Kaip visuomet, tas neturi jokios itakos greiciui, ar ne? ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-20 20:26
Meškiukas
Das Zukunf yra vokiškas, ne portugališkas žodis
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-20 20:09
Damastas
Tarp kita-ko, nesuprantu bambejimu apie organu donorystes sudetinguma - visaks vyksta artimoje, o gal netgi tolinoje DAS ZUKUNFT, kai sako portugalai :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-19 21:32
Damastas
Matyt turiu kazkoki idiotiska talenta visame tekste tuoj pat pastebeti pati kvailiausia sakini :)
Bendras vaizdas geresnis, nei tikejausi. Dialogai daugumoje atveju neblogi, scenos itaigios ir pakankamai spalvingos. Tam tikros sakinio darybos klaidos leidzia manyti, kad tekstas ne karta redaguotas ir tikslintas (galbut, net iki uzsi..santykiavimo). Taciau jauciasi ne vien gramatinis autoriaus rastingumas, ir visos tos kuklios sypsenos apie nemokejima rasyti - skiedalai.

Cia tas atvejis, kai yra padorus destymas ir israiskos budai, tik kam tas anekdotas pabaigoje?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-18 19:58
Fatal Error


O vargeli, kol perskaičiau visų komentarus pamiršau apie ką rašoma buvo. Na kad ir kaip bebūtų, kadangi nieks iš komentavusiųjų nėra anime šalininkai aš nedrąsiai keliu ranką. Aš juos žiūriu.

Kaip Bishonen tapo Bishojo.

Tai AČIŪ Dievui, kad tai ne Hentai, o tik Kawainas Ecchi. Nenustebčiau jeigu priešistorė būtų Shonen-ai. (Oi wikipedija galingas dalykas.)

Kol neparašei, kad čia kažkas ale kaip anime, tol ir nesupratau, nes man net nepanašu. Man irgi užkliuvo tamstos medicininės žinios. Manau kad prieš rašant kažką apie ką žinių yra šiek tiek mažoka reikia atlikti namų darbus ir pasistudijuoti. Sci-fi reikalauja kruopštumo, nes viską ką parašai negali būti tik paika fantazija iš galvos. Mes jau ne vaikai ir kai kuriuos dalykus vertinam su šypsena.

Šiaip tai visai nieko istorija. Neblogas pasakojimo stilius, fantazijos užtenka. Žinių mažokai.

Tarp kitko, gerai pasakoji.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-16 18:41
innuendo
Ir dar pabambėsiu: kiek girdėjau, organų pakeitimas yra žiaurus smūgis organizmui. Na ir kas, kad nauji beveik identiški seniems - išsidėvėjimas, oras ir visokie kitokie dalykai sukelia stresą, trukdantį normaliai funkcionuoti (Pabandyk prisiminti, kaip pirštas bando įpjautą odą prisiauginti).

Tavo kūriny situacija tokia: vaikas, kuriam pakeitė plaučius, širdį ir dar kažką iš pagr organų (jo, kaip kepenys ir žarnynas liko nepaliesti?? O išgyveno smegenai nekvėpuodami?? Stebuklingos naujoviškos bombos..), tai vietoj to, kad leistų organizmui atsigauti ir priimti naujus organus, dar papildomai kelia problemų su naujomis plastinėmis operacijomis.

Nejaugi čia tokia super-duper ateitis, kur net žmogaus organizmas tiek pasikeitęs ir tiek labai atsparus pažeidimams?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-16 18:25
innuendo
Na, gerai. Atmeskim kritiką dėl žanro. Ir dėl stiliaus. Ir dėl keistų išsireiškimų ir nelogiškumų.

Lieka klausimas - ką ketini iš šito pagaminti?

Turtuolis klonuoja ligotą sūnų, iš klono deda organus vaikui, kloną laiko gyvą - jei kartais kas. Ir bac! - sūnus miršta, tėvas panašiai ir prie klono prisirišęs, tad leidžia klonui gyventi. Sudėjus su ankstesnėmis vyriškumo bėdomis (anos tokios didelės, kad net į mokyklos korteles įrašyta "vyriškos chromosomos" (kodėl ne "lytis - vyras"???), moteriškų rūbų bandymais ir ta nauja krūtine.. O dar ir karas su nežinomaisiais...

Ką bandai išvartyti?
Suprantu, norisi kažką TOKIO ir TAIP parašyti, bet gal pradėk nuo paprasčiau? Tarkim, tą patį, bet įprastu vakarietišku stiliumi? Gal pakeliui ir visas jovalas dings.

Pabandyk :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-15 18:15
Damastas
Viešpatie aukštielninkas, net nepatingejau prisireginti :)
Kobo Abe, man regis, cia stipriai iskrenta is bendro konteksto. Nebent yra dar koks nors bendravardis apie kuri nezinojau.

Gmilte, nebuk tokia griezta, tau netinka prie veido ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-15 01:14
St Sebastianas
Perskaitęs Damasto pastabą prisiminiau dar kai ką. Jei rašai merginos kūnas, tai jau skaitytoją verčia manyti, kad ant stalo gulėjo lavonas. Smegenuose suveikia maždaug toks mąstymo algoritmas:

žmogus = kūnas + siela.

kūnas = žmogus - siela = lavonas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-14 21:39
Damastas
Perbegau akimis teksta neskaitydamas, neskaiciau ir komentaru, todel sor, jei netycia pasikartosiu:

"...Ruošdamasis operacijai per operacinės stiklą Vyriausiasis žvelgė į mergaitės kūną ant operacinio stalo..."

Gal kas mato, kas cia triskart negerai?

Geri vyrai geroj girioj gera gira trampamapam...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-13 21:08
Aurimaz
"kraujas bei oras kaupiasi krūtinės ląstoje" - labai aišku ir banalu. Kraujo krūtinės ląstoje, be abejo, yra. Kadangi toje vietoje dar yra plaučiai, tai yra ir oro. O kad tie du ten kaupiasi - tai jau mirties ženklas? Sakyčiau, čia normalus gyvybės įrodymas. Panašiai kaip E lygu MC kvadratu...

"Dėl jos pavardės mes bent jau turime pabandyti" - tai ką jau čia... tiesiai šviesiai sakyk - dėl papų. Dėl tėvo. Dėl pinigų, gal dar dėl garbės. Prie ko čia pavardė?

jei tikėti išsigelbėjusiems, kurie atskrido ryte iš ten ištrūkusiu transporteriu... - tikėti KUO - išsigelbėjusiais

Prieš dešimt minučių oficialiai jos brolis man mirė ant operacinio stalo. - Aš jo taip nekenčiau, kad jis man mirė. Gaila, kad visiems kitiems liko gyvas...

...kuri iš viso net nepyptelėjo, kai nežinia iš kur atsirado nežinia kam priklausantys naikintuvai - žodžiu, karas prasidėjo, pliekiemės visus metus. Nežinia, prieš ką. Neįdomu. Svarbu - procesas. Pliektis juk taip smagu!

Merdintis kūnas, gindamasis ir bandydamas  suaktyvinti savo išgyvenimo funkcijas, pradėjo šalinti iš savęs visas kenksmingas medžiagas. - kaip čia suprasti? Apsišiko ir apsimyžo? Merdintys kūnai paprastai... merdi. Jeigu bando remontuotis - naudoja atsargas, bet išskyrų paprastai nebūna. Nebent gali inkstai su kepenimis sutrikti - jie atsakingi už toksinus. Taip kad pareiškimas mažų mažiausiai nelogiškas. Nebent mergos kūne yra kažkas daugiau nei vanduo ir biomasė. Tarkim, nanorobotų būriai šmirinėja, remontuodami organus...

Pats kūrinys savo tematika priminė sukryžmintus "Evangelion" su "House MD" parodija. Kad toje Sayatori (ar kaip ten) mokykloje vaikai mokosi skraidyti - sužinai vos ne skyriaus pabaigoje. Nuo pat pradžių atrodė, kad jie ten kokius nors karinius robotus mokėsi valdyti. Beje, pavadinimai tik sutapatina kūrinį su japoniška fantastika. Neabejoju, kad autorius artimiausioje praeityje pažiūrėjo kažką "vežančio" ir jo nervai neišlaikė - užsinorėjo parašyti savo :)... Tik va pamiršo, kad pirmiau reikėtų gerokai atsikabinti nuo japonų, kad bent Jonai, Marytės ir Juozukai imtų dalyvauti.
Idėja? Na, prisiuvo bernui papus. Daktarėlis mėgsta nešvankiai apie moters pieną pajuokauti. Čia vėl galima įtarti kokio nors hentai liekanas. Japoškės mėgsta tokiais dalykais papaikioti. Bet nevertėtų užsimiršti - tavo kūrinį dabar vairuoja papai! Tai reiškia, kad jeigu sekančioje dalyje padauginsi papų ir per juos pamirši esmę, bus pravalas. Nebent tavo esmė - papai. Bet čia labai prasta esmė. Papai nėra fantastika. Tai... tiesiog papai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-12 22:52
Valkas
Ah, ką čia pasakysi, ir taip visi pakankamai prišnekėjo. Šaunu, kad rašyke atsirado normali rašytinė manga (nes iš tų kelių darbelių, kuriuos skaičiau seniau, susidariau kraštutinai prastą nuomonę), gal tai privers kuo nors pasidomėti. O gal ir ne.

Kol kas Nuar rašo tvarkingai, nuo praeito karto ženkliai sumažėjo klaidų skaičius, ir tai teikia vilties, kad kada nors surasim ir gražių veiksmo scenų - čia Šventasis galės džiaugtis, kabinėdamasis prie lazerinių patrankų kalibro.

Va, dar galima pasakyt, kad išmetus japonizmą būtų net labai geras darbas. Velniop paviršutinišką psichologizmą ir susižavėjimą spalvingomis mūšių scenomis, jei kūrinio šerdimi taptų situacijos tragiškumas, karo žiaurumas ir beprasmiškumas (prisiminkim Tarkovskio "Ivano vaikystę" ir nesakykim, kad rodyti kenčiančius vaikus kare - banalu), užskaityčiau visa tai kaip klasišką socialiai angažiuotą bajevyką. Kaip tai, kas lietuvių literatūoj kol kas neturi analogų. Vat.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-12 16:23
St Sebastianas
Na, taip, skaitant kūrinį jautėsi visokios japoniškos bėzobrazijos. Puikiai kai kuriuos epizodus įsivaizduoju nupieštus. Kraujai plūstantys iš nosies, brūkšniukų fonas ir kvailas cypimas kai kas nors pamato kažką bent šiek tiek stebinančio, netoli nuo galvos esantys diezai, trikampiukai ir kitokie simboliai, turintys reikšti kokią nors emociją... Tai nėra trūkumas. Bet tai nėra ir privalumas. Tai nėra trūkumas, nes autorius sugebėjo viską pateikti taip, kad kiltų asociacijos su anime filmukais. Trūkumas - daug kam tai tikrai bus svetima. Manęs niekada nedomino istorijos kaip mokyklinukai iškruša ordas blogio įsikūnijimų, o svarbiausia - tai įgyvendina idiotiškose situacijose.

Neturiu nieko prieš anime. Bent jau tą, kuriame nėra daugelio tipinių bruožų.:] Šiame kūrinyje kaip suprantu bus daug tipizavimo, todėl abejoju ar būsiu šio abrakadabrajaponiškųteminųkratalynės gerbėju.

Pats kūrinukas galėtų ištempti iki vidutiniško nuotykinio tvarinėlio. Žinoma, jei atmestume tai, ko autorius neatmetinės - idiotizmus. Operacijos metu nesąmonių daugiau nei seimūnų kalboje. Dalykai prasilenkiantys su elementaria logika. Net Hausas tokių nesąmonių nedaro. Atmetus tai, kūrinys šiokį tokį kabliuką turi. Pripažinsiu, kad man visiškai neįdomu kaip klostysis jaunojo transvestito gyvenimas. Jei kitoje dalyje ant jo užkris didžiapapis banginis ir sutraiškys, manau, kad net nepastebėsiu. Gydytojo ir komadoro konfliktas kiek įdomesnis. Jei tik jis nepasibaigs lovoje. Juodai šabloniška situacija, tačiau kelianti šiokį tokį susidomėjimą. Įdomiausia man yra tos tarpplanetinės kautynės. Strateginė, taktinė, politinė, ekonominė dalis. Bet spėju, jų man nereikia tikėtis?

Žodžiu, specifinis įvairius jausmus keliantis kūrinukas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-12 15:20
Nuar
Sorry, Meškiuk, jūs esate visiškai teisus. Nurodant stiliu pavadinimus dariau vertimą translitu iš kalbos, kurioje translitas oficialiai nenaudojamas. Lietuviškai šie terminai lietuviškomis raidėmis, o ne translitu, rašomi šiek tiek kitaip. Tikrai atsiprašau, kad netyčia suklaidinau. Kelias pasiekti informacija būtų šis: wikipedia lietuvių kalba, toliau surenkate paieškoje žodį anime ir atsidariusiame lange ieškote skyrelio "Žanrai". Dar kartą atsiprašau. Visame, kas liečia anime, aš nesinaudoju lietuvių kalba ar lietuviškais tinklalapiais, todėl žiauriai susimoviau.:(((
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-12 14:12
Meškiukas
Žiūrėk, grynai iš mano, kaip skaitytojo pozicijos:
Ne komentaras, o kūrinys turi viską aiškint ir man mažų mažiausiai įdomu kokia šika-gava kokiu min-na-namo stilium parašyta. Nepyk, bet taip yra. Tau įdomu bus skaityt, jei parašysiu apie rožinius bulbitokurozaurus ir jų egzistavimą manofigralovinano doguniminatonivane? RAmybės vardan pažiūrėjau pagal tavo siūlomas frazes ir NIEKO neradau, nes NIEKO nesuprantu ir nematau reikalo tame kapstytis, jei pats nepaaiškini.Viską suvertei į tą, kad va toks stilius, taip rašysiu, soriuxxxxx. Tebūnie tas stilius, bet gerbk tokį paprastą skaitytoją kaip aš, kuriam nereikia stebuklingų burtažodžių. Aišku, aš čia vienintelis turbūt toks būsiu, bet kam skaityt, ko autorius neaiškina? Tebūnie tie papai būna ir kava iš kairio ir arbata iš dešinio papo, ketini taip rašyti, rašyk, bet jei imsi tai įmantriais žodžiais mėtytis ir viską aiškinti tik tokiu rašomu stiliumi, kurio neatsisakysi... skaitytojų bus mažoka ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-12 13:17
Nuar
Sveiki. Džiaugiuosi, kad visi Jūs esate teisūs. Man ypač patiko Meškiuko nuomonė, kadangi žmogus niekada nenaudoja kažkokio iš anksto susikurto komentaro stereotipo ir kiekviena kūrinį komentuoja atskirai. Šiame pasisakyme radau gaug vertingų pastabų. Tikroji literatūrinio sumanymo formulė šiuo metu yra tokia: kodomo-sionėn-siodzio-drama-MF-mecha-sėntai-romantic-mokyklinė muilo opera-kasdienybė-kovinis-etti-dzėsei(be erotikos elementų)-kawaii ir vienoje grupėje juri-siodzio-ai(taskiras pasirinkto stiliaus terminas)-fanservis. Tik nepagalvokite, kad sumaniau kandžiotis. Kas nežino šių "burtažodžių" reikšmės, gali lengvai surasti visa tokiose tinklalapiuose, kaip World Art, Crunchyroll,ANN, AnimeSuki (nežiūrint paskutiniojo nepadoriai juokingo pavadinimo, trys iš jų su savo talpinamomis recenzijomis dalyvauja formuojant sezoninius anime-mangos-rašytinių kūrinių pasaulinius reitingus). Deja, šis kūrinys yra rašytinė anime (galima vartoti terminą ir manga) versija. Anime - specifinė meno rūšis ir ji patinka ne visiems. Tokiuose kūriniuose visada apstu autoriaus nusišnekėjimų ir neatitikimų tikrovei. Tai pripažįstų iš karto ir visiems laikams. Tačiau dėl trumpalaikės šlovės ar noro kažkam patikti savo kūryba, aš tikrai neatsisakysiu savo didžiosios meilės ir jai būdingų stiliaus bruožų vartojimo. Valkui bus lengva kautis dvikovoje. Aš jau žinau, kokie kūriniai patiktų galimiems vertintojams, tačiau Nuar yra kvailas padarėlis ir savo įsitikinimų neatsisakys. Gmite, paruoškite prašau daug rožinės spalvos juostelių ir kaspinėlių - "Mokyklos eskadrilėje" juk bus juri-siodzio-ai ir fanservis, todėl negaliu garantuoti absoliučiai jokio vakarams būdingo padoraus literatūrinio stiliaus. Man labiau prie širdies japonų ištvirkimas. Dėkui dar kartą visiems. Jūsų pasisakymai man labai padeda rašyti. Tai sakau labai nuoširdžiai. Geros dienos visiems.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-11 14:03
Meškiukas
Pats irgi gerai parašiau - 'Jei sužaloti orai"...tpfu, plaučiai.
Paskaičiau toliau truputį.
"- Pienas tiks? – seselė paantrino profesoriaus pasiūlytų tonu.
    - Tiks, jei tik iš kieno nors žavingos krūtinės, "

Na klausyk, jei jau bandai erotikos įmesti, bent kažką gudriai parašyk, nes man čia asmeniškai visai ne erotiška ir primena labiau vieną iš daugybės "sxo" nukrypimo formų
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-11 08:31
Meškiukas
Papai gerai... Beje, kokio dydžio?
Ok, kalbant rimtai:
"Taip, krūtinės poodiniai minkštieji audiniai sunaikinti visiškai, pažeista trachėja, bet ją atstatysim, sulaužyti šonkauliai, negrįžtamai sužaloti plaučiai, kaip ir spėjau, krūtinės ląstoje susikaupęs kraujas, skrandis ir žarnynas turi būti sveiki, nes sužalojimus padaręs daiktas turėjo ribotą paviršių, ten kol kas net nelysime"
Kiek laiko praėjo, iki rado tą mergaitę/berniuką? Jei negrįžtamai sužaloti orai, reiškia kūnas negauna deguonies (nebent pro sužalotus papus), reiškia smegenys negauna deguonies, reiškia jau ji/jis turėjo būti mirus/miręs. Krūtinės ląstoje susikaupęs kraujas?
Skrandis ir žarnynas turi būti sveiki? Dabar nueik ir pažiūrėk, kurioje vietoje yra skrandis ir koks stebuklingas ginklas sudaužo krūtinės ląstą ir jo nepaliečia? Beje, kur kepenys dingo? Ir jei girdėčiau, kad šalia daktaras šneka, kad mano SMEGENYS turi būti dar sveikos, nes sužalojimus padaręs daiktas ištaškė tik dalį jų, su savo ištrūkusiom žarnom pats jį pasmaugčiau.
Tiek perskaičiau vien dėl Sebo komentaro, kitą pusę turbūt įveiksiu po antro komentaro.
Bet...na pasidomėk kitąkart viskuo, ką aprašai. Imsiu kaip pvz save (kas šuniui pakels uodegą, jei ne jis pats) - nebuvo jokios problemos paklausti Sebo to, ko nežinau, o būtent apie Sci-fi naudojamus ginklus. Fantasy viską gali paremti stebuklingais skysčiais, vienaragio apdirbtais trauklapiais ir tt, o Sci-fi jau tikrai reikia pasidomėti daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-11 00:39
Nuar
Poteriai prieš miegą: Viešpatie Visagali išgelbėk mane gūdžią rytmečio valandą, kai tavo išrinktasis ir pateptasis baigs skaityti šią niekingą rašliavą ir sužinos, kad papus ne tam prisiuvau ir visai operacinės brigadai neleidau pažvelgti į esybės ant stalo tarpkojį, ydan negalėtų mano apsirikimo valandą įžvelgti tikrosios esybės paskirties ne gimdyti, bet daryti. Amen.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
1 2
[iš viso: 22]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą