[tavo įsakmūs žodžiai skrieja pro ausis]
dabar pats metas išgirsti visa tai, kas buvo užslėpta giliai
vis daugiau žiūrint mane labiau pykina;
vis daugiau klausant mane giliau smukdo.
nemačiau priežasties leisti tęstis tam toliau,
nemačiau priežasties, kodėl turėčiau tave teisinti
prieš savo paties akis
[dievas man atleis]
už kiekvieną tavo netinkamą poelgį prieš mane
[dievas tave teis]
tau nepatiko kaip atrodau,
tu nekentei mano kalbų -
gal dėl to, kad jos buvo panašios į tavas.
visada primindavai man mano praeitį
taip bandydamas nustumti savąją tolyn.
taip, tu mokėjai išklausyti,
ir po to smerkti kitus;
taip, tu sugebėjai nutraukti mane pokalbio pradžioje
kad galėtum pareklamuoti kitiems save
[-vergas, ša!!]
už pabėgimą nuo gyvenimo, kurio niekada neturėjau savo delne
dievas man atleis
už kiekvieną tavo netinkamą poelgį prieš mane
ne aš - dievas tave teis
man skauda galvą prisimenant tave.
tikėjausi užkasti tavo žodžius savo atmintyje,
kurioje vien tik paveikslėliai su tobulu tavimi;
juos pats piešei, supratęs, kad tik paviršiuje gali išlikti idealus.
tikėjausi panardinti tave savo pasąmonėje,
kurioje įrėminai į rožinius rėmus save,
ir dabar man sunkiai sekasi iškrapštyti tave iš ten.
aš žinau, tu dar gyvas,
ir man negaila, kad dabar kenti
nes viskas, ką padarei kitiems dabar atsisuko prieš tave;
o galbūt tu tik dėl savo kančių
elgeisi su kitais kaip su nieko nevertais
tavo bėdos yra tavo bėdos - kiti dėl to neaturi kentėt
bet tu atėjai su pavadėliu pas mane
prisijaukinai lengvai, pririšai ir auginai - sau savo priešą
tu pripažinai grožį ir kartu neamėgai savęs
išsiliedamas ant manęs;
tu matei, kad viskas kada nors baigsis
bet neasupratai, kad viskas baigsis taip greit.
na, pakalbėkime, kuris iš mūsų dabar protingesnis
tu visada sakei, kad aš esu kvailys,
gyvenimo klaida..
kodel mane pasilikai??
kuris iš mūsų padarė lemtingą klaidą??
save laikei protingu, daug supratai
bet viskas nėra taip paprasta kaip manei,
nes jeigu būtum tikrai toks protingas, kokiu skelbeisi visiems,
man niekados nebūtum sakęs, kad aš viso labo tuščia vieta esu,
visada antras. po tavęs.
šie žodžiai dabar jau ***nia;
tu likai vienas, be savo šuns - manęs;
tu dabar taip pat ***nia.
ar vis dar jautiesi geresniu??
nejaugi galvojai, kad wviskas bus taip lengvai kaip iki šiol??
perplėšk mane - parodyk miniai - ir išmesk
niekada neleidai man gyventi pagal mano iliuzijas
niekad nesakiau, niekad nesakiau,
kad man tai nepatiko
bet dabar tu stumi mane į gyvenimo šalikelę;
tu vis dar nenori manęs paleist
nors puikiai matai, kad sugriuvo tavo tinklas, laikęs mane
visa tavo gėda - man
visos tavo netektys - dėl manęs
visa tai, kas tau nepatiko - turėjo nepatikti ir man
visi tavo priešai - tavo paties neapykantos padariniai
bet tu vis dar nenori manęs paleist
nenori manęs paleist
nenori manęs paleist
už pabėgimą nuo gyvenimo, kurio niekada neturėjau savo delne
dievas man atleis
už kiekvieną tavo netinkamą poelgį prieš mane
ne aš - dievas tave teis


slepiuosi







