Kas paims

Praėjo tiek meilės lelijų pro tavo akis.
Kurs paims laisvę nekaltą į savo mintis,
tas į saulę su tik matančia dievo širdim
kils neleisdamas kristi nuo sielvarto vargusio metais praėjusių,
kalintų vieno buvimo pasaulio, praradusio alsą gyventi glėby.
Kas paims tavo aidu prabylančią sielą,
tas klausys vakarą tylų ramybės upokšnius,
tekėjusius ištisą laiką įkalintą kūno,
kurs eina taku akmenuotu ir beldžia į kito pasaulio upynus.