Kai vakaras ateina
Ir aš į gryną tylą
Pasinėriu lyg laivas
Į vandenį vos gyvą.
Debesėliais apsiklojęs,
Cukrinį sapną apkabinęs,
Nugrimzdu lyg į riešutinį vyną.
Ir jau matau prieš veidą, tas dangaus
Žydras platybes, ir jau žinau,
Kad šiąnakt tikrai aš skrisiu!
Rankas į viršų keldamas
Ir labai labai norėdamas,
Savo svajonę įgyvendindamas,
Atsispyriu ir kylu.
Aš kylu į padangę,
Į debesėlį minkštą.
Žinau, tereikia kilti,
Labai stengtis ir...
- Pauliau, laikas keltis!