Meilės drugiai

Per dygliuotas šakas
Ir per šnarantį aštrų viksvyną
Lekia savo laimužės ieškoti
Drugys vienadienis...
Ir širdis kiekviena
Jo skubėjimą gali suprasti:
Jisai turi lig vakaro
Savo vienintelę rasti.

Lėki lėk, savo laime tikėk,
Lengvasparni drugeli, -
Tavo meilė tikra
Ves tave be kelių, be takelių -
O maniau - drugeliu
Aš į žiburį laimės nuskrisiu,
Tik, deja, šitam skrydžiui per maža
Gyvenimo viso.

Nebijojo dyglių,
Nepabūgo aštrumo viksvynų, -
Ir surado vienintelę savo
Drugys vienadienis;
Juos paliko diena,
Ir surado ateinantis rytas:
Žolėje glaudė meilę sparneliai,
Dyglių sudraskyti...