Nepasiektam adresatui

Dedikuota A. M
Lieka apystorio kartono dėklas ir pluoštas lapų centriniam archyve.
Lieka pasenęs, apdulkijęs asmeninis gyvenimas, sunkių rankų motyvas...
Lieka Jūsų buvęs esamas likimas, smingantis varveklių smailumu.
Atgimstatis, susidedantis iš tokių smulkmių kitiems – eilių, laiškų...

Šešėliais ir išdžiūvusiom vagom pavirtusios gyvybės plačios versmės.
Palikęs noras su visais dalintis suprastu turtu – žmogaus jausmais ir gerumu
Pakibo kur? Ir niekas nesupratęs klausia, kur poeziją suradus,
Po šiandienos dengtu spalvotu teisumu ir nykumu.

O Dzūkų molio minkomo ant švarių rankų, ant žemės kvapo
Likusio kartu, lig paskutinio atdūsio ir tėvų tako, kur, rodos, sakoma –
Jau nebaisu... Ir to gyvenimo, skaičiuoto sunkumu ant rankos riešo
Kažkam pristigs, kažkam sugels, kažkam... ant jauno balso bandžiusiam išnešt ilgam...

Kaip lemta ledui lydytis, o pelenams atgimti prabanga ir skaidrumu,
Taip ir šešėliams lemta šliaužt nuo žemės kaubrių ir laimingo veido,
Kur išdavikų nebėra ir svetimų. Čia pasilieka išminties vagos vertimas
ir nenutylanti vis dar gyva kalba. Čia pasilieka nebylus kvietimas, kai dar esu – nors jau manęs nėra.