Ugniagesiams-gelbėtojams

Ugnies liežuviai laižo šaltą dangų
Ir virsta aitrūs dūmų kamuoliai.
Nevaržoma liepsna jau rangosi pro langus -
Įeiti į namus ji niekam nebeleis.

Tai ta šventa ugnis, kur siuntė Prometėjas
Užkurti židiniui ir šildyti namus.
Dabar ji stūgauja, tarytum išprotėjus,
Godžiai prarydama kas jos kely paklius.

Ir blaškosi po kiemą pasimetę žmonės -
Įveikt vieniems siaubūnę per mažai jėgų.
Pagalbos laukia, šaukiasi dangaus malonės,
Prarasdami namus ir visą kas brangu.

Dega gyvenimas - ugnis pašėlus kaukia:
„Nespės ugniagesiai, komanda nerangi.“
Keiksnoja, žvalgosi ir niekaip nesulaukia,
Kai kiekviena akimirka tokia brangi.

---------------------------------

Dispečerinėj suskamba skambutis -
Komanda jau mašinoj nerami.
Pilnai užtenka pusantros minutės
Kaip išlekia sirenos lydimi.

Nežino ar begrįš visi į dalį. -
Dujų balionai, elektra, ugnis,
Bet pasiruošę skuba - jųjų dalią
Išrinko jiems karšta, drąsi širdis.

Ir nekalti laiku jei nesuspėjo -
Atstumai mažesni ar didesni, -
Bet jie skubėjo, jie labai skubėjo,
Tad būkim jiems bent kiek atlaidesni.