Tai kaip...

Tyla, pripildyta šviesaus laukimo, –
Viešpaties akys žvelgia į mane.
Vakaras dovanojo didelę viltį,
Ryto valanda – išsipildymą.

Ką naktys įrašys į savo minutes,
Ką paguos, o kam širdį sutryps?
Matematiškai tiksliai rieda kamuolys,
Žemės vardu pavadintas.

Vos mintis iš letargo išnirs,
Tuoj ją sugaus radarų vorai...
Net ir pats gerai nežinai:
Gyveni kaip visi ar dorai?..