mano metai lygiuojasi kaip kariuomenėj
be baimės be abejonių ir net be tikslo išraižo
naują rūbą kaskart vis labiau sukniubusį o
ir neretai subliūškusi apsirengiam į karą su
savim ir tu žmogau, esi pasmerktas stovėti
eilėje, lygiuot ramiai prie kazino kad galėtum
pra (lošti) gyvenimą arba kaip kare pra (šauti)
metus ne tik savo bet ir svetimus neklūpojusius
prie raudančių moterų kaktų be diademų kai vyrai
negrįžta net girti iš kazino ar užmiega įsikandę
į žindančius kekšių papus ir čiulpia lupom nuo
buvusių priešų pieną