Gyvenimas - akimirka

Pilkas pakelės akmuo
Akimirkoj būties,
Nuplovęs jį lietaus vanduo
Į upę sutekės.

Kraštelis upės tos žydrumo
Ar liks nepastebėtas?
Net jeigu debesų juodumo
Jūros bus užlietas.

Ką toj akimirkoj būties
Suprasti sugebėsi?
Svarbu bus nuo tavęs paties
Kai tik ją pastebėsi.

Vos tik akimirka lemties
Gyvenimą pakeičia.
Atnešusi naujos gimties
Pasaulin ją paleidžia.

Liūdnesnė ji iš nebūties,
Kai tave žemė šaukia,
Pražiojusi nasrus mirties
Tavęs kaip dulkės laukia.

Ji nenusakomo trapumo,
Akimirką - žavės,
O kitą, jau dangaus žydrumo
Su jūra susilies.

Ir kas suprasti sugebės?
Gyvenimas - akimirka.
Ji iš būties ir nebūties
Kai reikia mus pasirenka.