nejaučiant pabaigos

aš nesugalvojau
            lietaus,
jog tau sergant
    galėčiau tave
dar labiau išvesti
      iš kantrybės.

lašeliais ant skruosto
      prašneko lelija.

ar nueiti į teatrą
      su sena bičiule,
jog palikčiau vieną
      tinkluose laukti.

tavęs nepasiima miegas...

prašau pasakyk, jog
nesu, toks beviltiškai
vientisas, jog būnant
su kitais žmonėmis,
nejausčiau,
        kur pasibaigsi tu.