Pavasarinė depresija

Netobulas, netobulas pasaulis
Ir aš jame jaučiuos netobula.
Klajoja mintys kol nubunda saulė,
O ir išaušusi šviesi diena
Užduoda klausimus suktus ir netikėtus
Ir vėlei nerandu sau vietos.
Kokia žmogaus gyvenimo prasmė,
Jeigu negalima pakeisti nieko?
Sutramdyti atodūsį gelmės
Norėčiau, bet pasirinkimo nepalieka.
Užpūsti ugnį, deginančią viltį,
Pakeisti kryptį viesulo baisaus,
Priversti puolusį paukščiu pakilti,
Ar kito skausmą širdimi pajaust.
Nuo neapykantos apsaugoti pasaulį,
Išgelbėt žmogų nuo apgaulės.
Tokia gausa man klausimus pabėrė
Ir vėlei širdį nerimui atvėriau.
Kartojasi vėl viskas nuo pradžių,
Vėl juodu debesiu atplaukia mintys
Ir nerami blaškaus lyg paryčių
Galbūt kita diena atneš man viltį,
Ar pasakys praeivio šypsena šviesi:
- Pasaulis nuostabus jeigu jame esi.