* * *

Kartą vienas gilus jaunuolis
priklaupęs pasakė sau:
„Rodos, galiu, rodos, moku
pagydyt sergantį.
Ar bent paguosti“.
Ir nuėjo. Gyvenime matė
daug gražaus. Savo laiku.
Šviesa sklido iš jo pėdsakų.
Ją pastebėjo ir pakelėje
rymantis Rūpintojėlis.
Vakaro raudona šviesa
ką nors žadėjo tik
matantiems daugiau,
vyšnių ir obelų žydėjimui
patenkant į knygas.

2010-04-26