dviejų nepažystamųjų susitikimo akimirka

sprogimas pačioj širdy.
nupuolęs palaižė asfaltą
kaštonas ir liko gulėt
neramus.
pratrūkęs, dar tik
truputį subrendęs,
spygliuotą kuprelę
vis kraipė.
mėlyno bato galu
palaižė kaštoną
praeivis. užmynė

ištiško dvi ašaros ryškios
rūdim
išdžiuvo nuliūdęs
spygliuotasis
sumenko jo grožis,
o dar visai nesenai
vėsumoj žiedais
išraiškingai vis
juokėsi.

užmigo tą naktį visi, tik vieno pritrūko
lopšy

nors niekas neatminė jo,
tačiau batas kampe
beviltiškai žiopčiojo