Norai

Tavo glėbyje tik naktyje,
Tik gilioj gilioj paslaptyje
Sukaupusi jėgas vėl myliu aš Tave,
Priglausti vis prašau Tau savyje.

Ir vėl kartojas mano klaidos...
Smėly pėdos žymiai keičias
Vis jūra nubloškia jas tyloje
Audringo vėjo glėbyje.

Kaip greitai keičias mano norai
Taip laikas bėga, neša jas toli.
Ir aimanos ir raudos jau nebepadės
Aš eisiu jūros gilumą pasiekt.