Mirtis bučiuoja mano ranką,
Priglaudžia prie tamsios širdies mane.
Aš dar kvėpuoju, gaudau orą...
Štai durklu duria man į širdį ji...
Nebegaliu... Šaukiu... Skaudu...
Tik keistą jausmą pajuntu,
Lyg džiaugsmas, laimė, gal tikrovė?
Aš išeinu palaimą jausdama...
Juk gyvenimas tikra kančia...
Akys užsimerkia... Lūpos šypso - šypsena kreiva.
Rankoj šaltas, kruvinas, bejausmis peilis...
Sustingęs kūnas guli jau karste,
Liūdesys - brangių tėvų, kelių tikrų draugų ir šuns...
Bet aš šypsaus...
Nes mano kelias bus šviesus - žinau...
Du metrai po žeme, krepšiukai, gėlės...
Visa tai tik man?!
Jaučiu, dabar tikrai aš neviena -
Turiu gelmėj gerų draugų - šalta žemelė...
Tai kirmėlės ir tas bejausmis, šaltas karstas
Mane paguos, sušildys ir myluos,
Dabar žinau - turiu tikrų ir amžinų draugų...
Mirtis bučiuodama man kūną
Dar sykį smeigia kruvinu peiliu!
Ir iškeliavusi iš šio pasaulio
Dabar sakau visiems IKI -
Džiaugiuosi tuo ir aš laiminga!!!
gal tikrai per liudna tokiu metu laiku , bet man tai tik vienas minusas.Negaliu pasakyt kad man nepatiko tikrai itiko daug eiluciu ir manau , kad tai šaunus darbas.Ačiū :)
Žmoguti, juk pavasaris.
Kam tokios eilės? : )
Mėgaukis saule, šiluma, ir kurk apie Meilę, draugystę, ar tą pačia nuostabią saulę : )
Žodžiu, laikykis, tikiuosi, šitos blogos mintys išsilakstys lauk : )
Ačiū Tau, Kitkuti. Tavo mintys labai gražios.. Žvelgiu aš į puodelį, i grazų debesėtą dangų.. į audringai tyvuliuojančią jūrą.. aš mėgstu žiūrėti į viską realiai, megstu apsvarstyti viską ir bandyti žvelgti giliau.. Gyvenimas trapus, ir visai neseniai pradėjau mokintis gyevnti tik šia akimirka, šia minute..
Mes verti laimės esame visi, tik vieni jos laukia kantriai ir nerūpestingai, o kiti nelaukia - ir ji savaime ateina :) Gyvenimas trapus kaip krikštolo puodelis, mėgautis reikia viskuom, aš sutinku..
Tačiau ar nebūna begalinių minčių Jums antplūdžio? Ar visada jaučiatės laimingais? Kartais mažas pakelėj akmenėlis suteikia daug džiaugsmo, o kartais atvirkščiai - daug skausmo.. ypatingai, kai jis spaudžia širdelę...
Ką tia nutsitsneki, kvaitsiuke??! Mėgaukits gyvenimu! Gyvenimats yra nuotstaputs, tikrai tikrai ats nemeluoju - tu atsipundi ryte ir tarp tavo rankų traputs porceleno puodelits, pet netsvarpu its tikrųjų kokts, pet vits tiek traputs ir tada patsiziūrėk į jį, ne į tsave kaip vitsada, o į jį - traputs kaip tstepuklats! Netiki??- paleitsk its rankų! Tada pamatytsi - nepėra! Puvo ir nepėra! Tu laikei rankotse trapumą. kazkieno tsukurtą, kazkats jį itspaitsė gėlytėmits, kazkats tsugalvojo dizainą, kazkats jį atvezė tia, pardavinėjo, darė gal aktcijats ir nuolaidats, gal jits jau net nepetsitikėjo pūti nupirktats. tūktstantits zmonių puvo tame puodelyje. na gal maziau, pet peveik! O gal ir tiek - tūktstancio tsiluma. ar tu pent kada aptsidairei, ar atsimerekei, ar pamatei daiktuts, vitsuts vitsuts daiktuts?? Įtsiziūrėjai į juots? Patsiėmei juotse tau tsudėtą tsilumą? O zmonets?!! O kur dar zmonėts!! OOO! tsu jaits net gali patsikalpėti!Nutsitsypsoti jiemts! Paklautsti kaip tsekatsi! Leitsti kalpėti. Leitsti itsakyti vitsą tai, kats jiemts pe galo tskauda. Jiemts tik to ir tereikia. dazniautsiai. Ar tu kada norts darei tai??Ar leidai tietsiog tekėti gyvenimui?? Tietsiog tekėti?? Pe jokių galvojimų ir rūpinimotsi, ką tsiandien its jo itspetsi?? Tietsiog glautstits kada nori ar papuciuoti, tietsiog palietsi, kai matai, kad kazkats alktsta [palietimo? ar tu tik vitsada priets pritsiglautsdama, palietsdama tsutsilaikai ir tik galvoji, kats po to itseits, kats puts tsu tavimi, kats tau patskui puts, kaip jits palikts tave?? Vitsada vitsada galvoji tik apie tai - apie tsave??Nutsok pagaliau! Nutstok galvoti apie tsave, pent kartą pagalvok apie jį, apie tstovintį netolietse, zmogų, puodelį, gėlytę! Itsmok pagaliau mylėti, leitsk tsau mylėti, leitsk tekėti gyvenimui! Negalvok, kats po to puts tsu tavimi, nets jei jits ir apgauts tave, tai tu lengvai galėtsi gyventi toliau ir apgauta, jei tik leitsi tsau gyventi ir toliau lėkti į zmonets, o ne tsėdėti ir grauzti tsau autsytets kaip kvaitsiukė! Pataulits pilnats zmonių ir daiktų - vieni nueina, kiti ateina ir jie neturi galiots pakeitsti tavęts tsavo apgavimaits ar meilėmits, tu vitsada gali itslikti tsavimi ir leitsti laitsvai tekėti gyvenimui, tietsiog ziūrėti kaip jits teka ir netsitstengti vitsaip patopulinti jo tėkmėts, tietsiog mylėti jį, leitsti tsau jį mylėti ir vitsada pūti laiminga. Papandyk ir pūtsi. Tu itsmoktsi. Gal ne its karto, pet kodėl nepapanziuts?? Tada vitsai nepetsvarpi puts mirtits ir nepeturėtsi laiko net galvoti apie ją, nets miegautsietsi gyvenimu, kiekviena tsutikta tsmilga ir net pomziuku pamatytu pro langą, ar net mazyte nuodėme - trumpam pavogtu puciniu pe jokių ilgalaikių kėtslų! Vitskats leitsina, jei netskriaudi kitų ir tsavęts. Pa kvaitsiuke!*