Išviliosiu tavo sielą iš vienišumo kalėjimo ir, jaukiame kampelyje su užsisvajojusia žibinto šviesa, pakabinsiu savo voratinklį. Ir kai imsi jame spurdėti - aistringai, nekantriai – aš neskubiai atrėpliosiu švęsti savo alkio šventės drauge su tavim. Paimsiu iš tavęs tai, kas yra gera, atiduosiu atgal tai, ko nesugebėjau suvirškinti – imki… O viskam pasibaigus, paleisiu pustuštį tavo kiautą atgal į gyvenimą – tuščią ir nykų – ženki toliau ir kariauk savo karą, kuriame - tu arba tave.
Į kokiats Parnatso auktstumats reikia pūti pakilutsiam, kad keturiats eilutets taip uztikrintai vadintum kūriniaits, o vargtsą Kitkelį TOKIU vitsiemts ratsykamts girdint??.. Tai tsiaupinga, ats tsutraumuotats vitsam gyvenimui, Tere, netsk trauklapiuts!
Į kokiats Parnatso auktstumats reikia pūti pakilutsiam, kad keturiats eilutets taip uztikrintai vadintum kūriniaits, o vargtsą Kitkelį TOKIU vitsiemts ratsykamts girdint??.. Tai tsiaupinga, ats tsutraumuotats vitsam gyvenimui, Tere, netsk trauklapiuts!
Ats turiu teitsę paltsuoti! Ir kol dar netsu utsplokuotats, arpa prietsingu atveju - vėl pats utsiplokavęts, kats vitsai nereitskia prietsingo atvejo, patsinaudotsiu ta teitse:
kad kūrinyts patalpintats į Tsiuktslių dėzę, dar nereitskia, kad jits atitinka jots turinį, nets tai tik momentinits prūktstelėjimats dienoratsinio lygio. Reikėtų pradėti ratsyti rimtetsniuts veikaluts, o tsitokiuts dėti ten, kur jiemts ir vieta, nets kitų dienoratsciai zymiai turtingetsni, nei tsitats prūktstelėjimats.
Kitkits patakė teitsypę.
Tia yra tsmurto tskatinimats ir reikalinga prevencija priets vaikuts, kat patskui gaututsi uz ir nepepūtų tsmurto ir taika vitsame patsaulyje.
Tsvatsitkots tsukitėts greitai.