Man šnara išėjusios katės
Ir pritrėkšti vorai palubėj;
Bulvių pusmaišis dygsta
Spintoje po druskos lentyna.
Mano pelargonija žydi rudenį
Antrą kartą.
Šalia gyvenantys jos nemėgsta –
ji barsto raudonas žiedadulkes
Bet pučiant vėjui
Skina lapus,
Deda į ausis ir
Pasveiksta.
Man šnara užsimušusios katės.
Dėžėse lizdus suka pelės,
O kiškiai laigo po stalais ir po lova.
Mano žvėrynui taip trūksta
Paukščio.
Jiems nėra kur nutūpti:
Visur vien vandenys ir
Aštrumos.