vienui viena tiesa 7

Kodėl Jonas Koganas taip pasielgė? Nepaisant to, kad naująją santvarką atnešė žydai, šie žydai labai nemėgo žydų. Kaip ir Hitleris, taip ir Stalinas. Gal dėl to, kad tai skirtingos žydų gentys?
Gal tiesiog nusprendė apsisaugoti, susirasti sau vietą naujoje valstybėje? Juk vaistinės nebeliko, bomba viską į šipulius ištaškė, tėvus ir senelius vokiečiai su lietuvaičiais Panerių miškuose sušaudė, po to sudegino, o dar vėliau ir chloro kalkėm užpylė, kad užkratas nesklistų. O gal atkeršyti vokiečiams ir lietuvaičiams? Pirmą dalį įgyvendinti pavyko, beliko antra! O gal tiesiog tikėjo šviesesniu rytojumi?
Jis – komunistas. Byloje pabrėžta, kad – yra įsitikinęs leninietis, bet ko tas įrašas vertas. Apsimesti galima kuo nori, ypač kai nori likti gyvas, o ne tik sotus!

Dar viena bylelė.

Rapolas Biržiška.  Jokių giminystės ryšių su garsiuoju bendrapavardžiu. Gimė 1910 m. spalio 29 d. Komunistas. Proletaras šimtaprocentinis. 16-osios divizijos leitenantas. Išlaisvinęs Lietuvą nuo vokiškųjų okupantų, partijos nurodymu, buvo nukreiptas į “gynėjų” gretas “zampolitu”.
Tiems, kas nežino, kas yra “zampolitas”. Tai žmogus atsakingas už dalinio narių psichinį stovį, jų kovinę dvasią, ideologinį patikimumą.
Keista, žmogus buvo vienas iš Kauno komunistų grupelės aktyvistų, bet karjeros partijoje hierarchijoje nepadarė.
Ką gi tai galėtų reikšti? Kad žmogus buvo ryškus idėjinis subjektas, tikrai tikintis visuotinės lygybės idėjomis, o tokie veikėjai kaip taisyklė neturi karjeros perspektyvų, nes jie niekam nemalonūs.
Ir būna gi žmonių, kurie idėjomis tiki. Kaip gali būti žmonės lygūs, kai visuomenė yra mechanizmas: ir yra svarbesni sraigteliai, ir mažiau svarbūs. Gal jaunystėje ir įmanoma laikytis šio principo, bet su amžiumi tiesiog įsigeidi komforto, o visiems tolygus komfortas ubagų šalyje – neįmanomas, nes galimybės jo siekti netolygios…Galų gale sumanumo galimybės pas piliečius skirtingos ir kodėl aš per prievarta su kažkuo tai turiu dalintis? Nesąmonė kažkokia!


Kaimą perskrodė sutartinis švilpimas. Ir iš vienkiemių trobų pasipylė miškiniai nešini, kas lašiniais, kas namine, o kas duona.
Kaimo pakraštyje, prie miško jų jau laukė vadas, su kailiais.
- Užteks čia trintis! Reikia nešdintis, kol stribai dar mūsų požemių smarvės neužuodė! - Ir visas būrys pasuko miško linkui, mėnulio šviesoje virsdamas tikrų naktinių pabaisų gauja.

Būrelyje miško akių akylai stebinčių įvykius Pašvenčių kaimo, pasigirdo šurmulys ir komanda:
- Janekai, pasek šunsnukius! Žinosim, kur po to jų ieškoti! Kai jie užmigs dienos miegu!
Viena akių pora atsiskyrė nuo grupės, palaipsniui artėjant prie šviesos įgijo žmogiškus kontūrus ir nusekė paskui “žaliuosius brolius”.

O Kostas užsnūdo ir sutarto signalo neišgirdo. Karšta našlė, seksas ir naminė pavertė jį bejėgiu miegančiu sutvėrimu.
Našlė įmetėjusi apvalaina moteriškė žvelgė į jį lyg į kūdikį ir šypsojosi.