Discussio

                10. grįžau (tęsinys)

MIŠKINIS
Štai grįžta vyras
Ir matau –
Nelinksmas kažkodėl.
Nors nujaučiu,
Gal net žinau -
Kuomet grįžti į šventą vietą,
Norėtumei išgirst, kai kviečia:
- Greičiau! Greičiau!
Langai ir dienos pražiūrėtos,
O tu nepareini, sūnau...

                Taip pirmą kartą Feliksą Miškinį,
                Išėjusį į kiemą išgirdau.
                „Toks kresnas, drūtas“, -
                Rašė man Vidinis,
                Dabar žiūrėjau ir mačiau,
                Kad žodžių tiek
                Užtenka žmogui piešti.
                Nuėmęs nuo galvos kepurę,
                Ją rankoje suglemžęs laikė.
                Plaukai tiršti, miglos spalva apkritę,
                O akyse- džiaugsmingos voveraites
                Pavasario žibuoklėm žaidė.
                Gražu žiūrėt į mielą žmogų.
                Bet vis dėlto jaučiu širdy giliai,
                Kad pasisveikinti nemoku.
                Kaip besakyk-
                Atėjo Dievas būti žmogumi! 
                Tiesiu jam ranką -
                Tačiau ji kryžiumi per kaktą,
                Per pečius, krūtinę
                Lig paširdžių prie „amen „ slenka.
                Nusišypsojau, nepasakęs žodžio -
                Suprask- žmogus esi,
                Bet mūsų akimis kitoks...  

MIŠKINIS
Deja, ne tuo keliu čia atėjau.
Konferansjė pamaišė protą.
Galėjau tyliai, it iš sapno,
Be triukšmo, be fanfarų
Įsisprausti tarp žmonių
Kaip elgeta gal, ar benamis
Gyvenimo dar ieškantis kažkur...
O aš - į žvyrduobę, į sceną:
Pasižiūrėkit - Dievas tampa žmogumi!
Ir nemanykite, kad šiam pasauly kas padės,
Jei patys nepadėsit sau.
Bet taip sakydamas Dievu jau nebuvau -
Galingai pajutau,
Esu Žmogus,
Anksčiau turėtos galios nebetekęs.
Ir štai kepurę rankoje laikau,
Norėdamas tave sutikt ir pasakyti AČIŪ
Už šilumą namų.
Man gera čia.
O sodžius ūžauja dar -
Miškinis, buvęs Dievas,
Proto nebeteko,
Bet jau Ameriką galėjęs rinktis
O jis- po grikių žemę vaikščioja
Ir aukso ieško...

AŠ
O nemanyki, Feliksai Miškini,
Kad mums suprasti nesunku,
Ką, regisi, lengvai suvokęs tu.

(iki)